Platelių ežeras yra viena iš didžiausių gamtinių vertybių Žemaitijoje. Apipintas legendomis, apdainuotas ir išgarsintas žymių rašytojų, keliautojų, mokslo žmonių. Tai Žemaitijos nacionalinio parko gamtinė širdis, išskirtinė šio krašto vertė.
Platelių ežero išsaugojimui skiriamas didelis dėmesys. 2016 m. gruodžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-893 patvirtintas „Platelių ežero gamtotvarkos planas“. Minėtą strateginio planavimo dokumentą Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos užsakymu parengė VšĮ „Gamtos paveldo fondas“. Gamtotvarkos plane per 10 metų numatyta visa eilė darbų. Dalis iš jų jau vykdoma. Nendrynų užimamų plotų ir iš jų susidarančios biomasės mažinimas pradėtas 2017 metų vasaros pabaigoje. Iš viso 2017 metais išpjauta 7,1 ha nendrynų, biomasė ištraukta į krantą ir išgabenta. Vienur nendrynai pjauti ištisai, kitur – penkių metrų pločio juostomis. Ištisiniuose nendrynuose išpjaunant juostas, pagerėja vandens paukščių gyvenimo sąlygos. Antys, kragai, laukiai, nendrinės, ilgasnapės vištelės vengia ištisinių didelių tankių nendrynų, jos mėgsta gyventi vandens ir nendryno sandūroje, kur greit galima pasislėpti ir lengva į atvirą vandenį patekti. Be to, tankiuose nendrynuose išpjovus įstrižas juostas pagerėja vėjų prapučiamumas, padidėja bangavimas ir galimybė į krantą su bangų mūša išmesti ties nendryno pakraščiu susikaupusią plūduriuojančią biomasę. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad nupjovus 1 ha nendryno ir biomasę išgabenus, iš ežero yra pašalinama vidutiniškai: 25 kg fosforo (P) bei 55,0 kg azoto (N). Taigi nupjovus 7 ha per metus pašalinta apie 175 kg P ir 385, 0 kg N. Be to paskaičiuota, kad Platelių ežero vidutinio tankumo nendrynai sudaro apie 2,0 kg/ m² biomasės, taigi išpjovus 70000 kvadratinių metrų buvo pašalinta apie 140000 kg biomasės.
Šiuo metu Platelių ežero pakrantėse, 10-20 metrų pločio juostoje, valstybinėje miškų žemėje, pjaunami baltalksniai, juodalksniai ir kiti menkaverčiai krūmai bei medžiai. Iki 2018 metų kovo 15 dienos turi būti iškirsta 11,4 ha alksnynų pakrantėse bei apie kai kurias ežero salas. Paliekami spygliuočiai medžiai, vertingi kiti medžiai bei stuobriai. Kodėl kertami alksniai bei kiti menkaverčiai medžiai ir krūmai? Tose vietose kur prie pat vandens įsivyravo ištisiniai alksnynai, pakrantėje pradėjo formuotis stori medžio nuokritų sąnašynai, suvešėjo nendrynai. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad į vandens telkinio priekrantės seklumos 1 kvadratinį metrą su lapuočių medžių nuokritomis (lapais, šakomis, kt.) kasmet vidutiniškai patenka 432 g anglies, 6,75 g azoto ir 0,11 g fosforo. Nendrynuose rudenį sukaupiamo fosforo kiekis gali siekti net iki 25 g/ m², o iš jo teoriškai gali išsivystyti fitoplanktono biomasė net 6250 mg/l vandens (G. Jankevičiūtė). Savaiminis vandens apsivalymas vyksta tik esant fitoplanktono biomasei mažesnei nei 5 mg/l (A.Volskis), todėl nendrių ar kitos viršvandenės augmenijos atitvertoje priekrantėje šiltuoju metų laiku pastebimas gausus „žydėjimas“, vietoj maurabragių įsivyrauja gleives primenantys žaliamauriai, augalijos liekanos nesuyra, prasideda dumblėjimo ir puvimo procesai. Apibendrinant galima pasakyti, kad viena iš vandens telkinių eutrofikavimosi priežasčių – ištisinis pakrančių užaugimas labiausiai azotą kaupiančiais juodalksniais, baltalksniais bei, kaip pasekmė, priekrantėse pradedantys gausiai augti nendrynai, kitų vandens augalų sąžalynai. Be to ištisinės alksnių juostos, nendrynai stabdo vyraujančius pietvakarinius vėjus, mažina bangų mūšą, todėl krantan neišmetama vandenin patekusi biomasė.
Prie Platelių ežero būklės gerinimo, iškertant arba išretinant pakrantėse augančius juodalksnius bei baltalksnius kviečiame prisidėti gyventojus, kurių žemės sklypai ribojasi su ežeru ir pakrantėje auga juodalksniai, baltalksniai. Kadangi gamtotvarkos plane numatyti kirtimai yra Platelių ežero pakrantės apsaugos juostoje, prieš planuojant kirtimus miškų žemės sklypuose, būtina pakoreguoti miškotvarkos projektą ir gauti leidimą kirtimui iš Valstybinės miškų tarnybos Klaipėdos poskyrio Plungės skyriaus. Jei planuojama kirsti ne miško žemėje, turi būti gautas leidimas iš Plungės savivaldybės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos.
Tikimės, kad žiema sukaustys žemę bei ežerą ir menkaverčių krūmų bei medžių kirtimas iki paukščių sugrįžimo bus sėkmingai užbaigtas, Nendrių bei alksnių, vėliau jų atžalų šalinimas iš ežero pakrančių bei kai kurių pelkių tęsis iki 2019 metų spalio 1 dienos.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė
Aut. nuotraukose:
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
