Iš gamtos sugrįžus

2017-03-13 / Žemaitijos NP

Kovo 10 dieną Platelių ežero prieigose esančius miškus dar dengė tik šiek tiek skylėta sniego marška. Ištisinis, kiek papilkėjęs ledas tįsojo ant Žiedelio, Iešnalio, Beržoro, Ilgio ir kitų ežerų, todėl sugrįžtančių vandens paukščių pulkeliai kiek pailsėję ant ledo traukė į praplikusius laukus maisto ieškoti. Pavienė gulbė nebylė ir ančių klykuolių porelė maitinosi iš ledo išsivadavusiose Babrungo upės ištakose. Drąsuolis žvejys nebodamas nuo pakraščių atitirpusio ir kiek pakilusio ledo, kantriai mirkė poledinę meškerę Laumalenkose, netoli Gaidsalės. Iš miglotų apyežerio pelkių girdėjosi trimituojančių gervių balsai. Miške nedrąsiai aidėjo didžiojo genio, juodosios meletos pavasariniai kleketavimai, išgąsdinto juodojo strazdo įspėjantis balsas, bukučių tuoktuvinė trelė ir dar vis būrelyje tebesimaitinančių įvairių zylių bei prie jų prisijungusio lipučio cirpsėjimas.

Šernai intensyviai knisa miško paklotę ieškodami požeminių grybų, augalų šaknelių ar vabzdžių lervų. Žemėti jų pėdsakai veda iš vieno miško sklypo į kitą, nes tokiems stambiems gyvūnams per parą reikia gana daug maisto. Nukirstų ir augančių blindžių, karklų žievę laupo elniai bei briedžiai, jų lankymosi pėdsakai dar gana ryškūs sniege. Beržo rage daug saugomų buveinių, senų medžių, uoksų, auga storiausia mūsų parko eglė. Po drevėtu medžiu gana gausios naminės pelėdos išvamos liudija, kad ji čia peri. Jūrinio erelio lizdas taip pat jau sutvarkytas, padidintas, apkaišytas žaliomis spygliuočių šakomis. Arčiau ežero aptinku ramiai vaikščiojusios miško slapukės lūšies kiek patižusį pėdsaką. Šioje Laumalenkų kraštovaizdžio draustinio dalyje nevykdoma miškų ūkinė veikla. Jokių žmogaus pėdsakų. Atgaiva akiai ir sielai. Netrikdau ilgai miško gyventojų ramybės savo buvimu. O mano palikti pėdsakai sniege manau greit sunyks…

 

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyriausioji specialistė Marija Jankauskienė

Scroll to top