Yra daugybė gyvūnų, kurie nuo amžių prieglobsčio ieškojo natūraliuose uoksuose ir drevėse. Vis intensyviau valant miškus, sanitariniais kirtimais iškertant senus drevėtus medžius, tokiems gyviams iškilo išnykimo grėsmė. Radę žmogaus iškeltus inkilus kai kurie paukščiai, vabzdžiai, žinduoliai įsikuria juose. Kiti – geniai, meletos – gyvena natūraliuose uoksuose, todėl būtina išsaugoti uoksinius medžius. Inkilai tik labai sąlyginai gali kompensuoti natūralių uoksų poreikį, bet šiuo metu yra ypač svarbūs sodybose, kur senų medžių nėra, o vabzdžių, jų lervų – pakankamai. Prie namų iškeltuose inkiluose mielai apsigyvena įvairių rūšių zylės, margasparnės musinukės, bukučiai, naminiai žvirbliai ir karklažvirbliai, varnėnai. Iš minėtų paukščių tik varnėnai ir margasparnės musinukės žiemoti išskrenda į šiltus kraštus, kiti gi pasilieka pas mus žiemoti. O likusiems pas mus žiemoti paukščiams inkilai yra tikras išsigelbėjimas: juose paukščiai slepiasi nuo šalčio, vėjų, praleidžia ilgas, žvarbias naktis, o kartais ir dienas. Į vieną inkilą sulenda po kelias zyles, žvirblius, šildydamiesi glaudžiasi vienas prie kito. Neradę inkilų paukščiai slepiasi metaliniuose vamzdžiuose, pastogėse, gyvatvorėse, bet ten sąlygos daug nepalankesnės nei erdviuose inkiluose. O jei juose randa sausų medžio pjuvenų, jaučiasi kaip natūraliame medžio uokse!
Iš inkiluose perinčių paukščių tik varnėnai sugeba išsivalyti savo inkilus, jie yra tikri švaruoliai! Būtinai turime išvalyti tuos inkilus, kuriuose perėjo zylės. Dažnai jos peri po du kartus per sezoną ir kiekvienam perėjimui dažniausiai renkasi švarų, zylių dar neperėtą būstą. Taip yra todėl, kad zylės suka lizdus iš įvairių gyvūnų plaukų, vilnų, kuriose mielai apsigyvena įvairūs parazitai, ypač daug prisiveisia paukštinių blusų, kurios čia išžiemoja. Atėjus pavasarį prie nevalyto inkilo matai kaip apie landą saulės atokaitoje šildosi daugybė tamsios spalvos blusų, kurios užpuola ne tik atskridusį paukštį, bet ir žmogų. Paukštį jos parazituoja ilgai, nuo jų jie gali sumenkti ir net žūti, ypač jaunikliai. Žmogų jos gali sukandžioti, bet nuolat neparazituoja.
Inkilus reikia valyti ir todėl, kad paukščių lizduose lieka neišperėtų kiaušinių, kitų liekanų, buvęs lizdas per žiemą prisigeria drėgmės, pradeda irti ir pūti. Lizdas kraunamas ant lizdo inkilą pripildo iki angos, todėl įvairūs plėšrūnai lengvai pasiekia lizduose esančius kiaušinius ar jauniklius. Perpildytus inkilus paukščiai apleidžia, nebeperi.
Kol orai dar šilti, nusikabinę inkilus, apžiūrėkime juos, jei neatidaromi – perdarykime, kad būtų įmanoma išvalyti, o išvalę vėl pakabinkime. Jei turime galimybių iškelkime ir naujų inkilų, juose mūsų mylimi paukščiai saugiai peržiemos, o pavasarį apsigyvenę džiugins giesmėmis bei švarins sodus!
Ekologė Marija Jankauskienė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
