NATŪRALIŲ PELKIŲ IR GANYKLŲ, PELKIŲ IR ŠALTINIŲ ŽEMĖLAPIAI DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI
Natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai – tai neatskiriama Lietuvos kraštovaizdžio ir kultūros dalis. Šios ekosistemos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime. Sugerdamos anglies dvideginį iš atmosferos ir stabilizuodamos drėgmės režimą, jos yra svarbios daugelio organizmų rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.
Pievų ekosistemos yra labai svarbios biologinei įvairovei. Pievos nepaprastai turtingos rūšių, jose gyvena įvairūs laukiniai plėviasparniai (bitės, vapsvos, kamanės, skruzdėlės), drugiai, kiti bestuburiai, auga saviti, reti ir saugomi augalai. Mažindami natūralių pievų plotus trikdome šią ekosistemą, jos mitybines grandines, ir tai neigiamai veikia vabzdžius apdulkintojus, nuo kurių priklauso daugelis mūsų auginamų žemės ūkio kultūrų ir kurie taip pat yra svarbus maisto šaltinis daugelio rūšių gyvūnams.
Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, natūralių pievų ir ganyklų plotai palaipsniui mažėja, nes žemės ūkiui intensyvėjant pievos suariamos ir persėjamos. Vienas iš pagrindinių uždavinių siekiant išsaugoti pievas – sugrąžinti į pievas tradicinį ganymą ir šienavimą, remiant smulkius ūkininkus. Daugiau informacijos apie natūralių pievų ir ganyklų svarbą vaizdo pranešime.
Pelkių ir šlapynių vaidmuo yra labai svarbus palaikant planetos sveikatą: jos palaiko biologinę įvairovę, valo vandenį, reguliuoja potvynius, švelnina klimato kaitą ir teikia įvairią ekologinę, ekonominę ir kultūrinę naudą. Šlapynių apsauga ir palaikymas yra labai svarbūs gamtos ir visuomenės gerovei. Daugiau informacijos apie pelkių ir šlapynių svarbą vaizdo pranešime.
Šiems iš pažiūros įprastiems kraštovaizdžio elementams dabar irgi kyla grėsmė išnykti iš mūsų akiračio. Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos traukiasi. Pelkių, kurių reikšmingai daliai jau anksčiau buvo taikoma vienokio ar kitokio lygio apsauga, bendras plotas Lietuvoje dar išlieka gana stabilus, bet ir šios ekosistemos patiria didėjantį spaudimą dėl intensyvėjančio žemės ūkio, urbanizacijos, atnaujinamų melioracijos ir durpių kasybos projektų, taip pat dėl veiksnių, susijusių su klimato kaita. Atvirų pelkių plotai sparčiai mažėja dėl užžėlimo nendrėmis, krūmais ir medžiais.
Siekiant užtikrinti šių ekosistemų stabilumą būtina imtis ir teisinės šių teritorijų apsaugos, todėl Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) pradeda tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų teritorijų, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS), žemėlapius.
Įgyvendinant Vyriausybės nutarimą dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai buvo parengti vadovaujantis tokių žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu, bei šiame apraše nurodytais skaitmeniniais duomenų šaltiniais.
Nuo 2022 m. gruodžio 6 d. VSTT, vadovaudamasi Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatomis, vykdė visuomenės informavimą apie parengtus ir planuojamus tvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius, tenkinant viešąjį interesą. Informacija buvo teikiama:
Parengti žemėlapiai tvirtinami įsakymais šešiomis dalimis:
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2023-09-21 įsakymu Nr. V-93 patvirtinti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapiai.
1. Klaipėdos m., Klaipėdos r., Kretingos r., Neringos, Pagėgių, Palangos m., Plungės r., Rietavo, Skuodo r., Šilalės r., Šilutės r., Tauragės r. savivaldybėse (patvirtinta 2023-09-21)
2. Akmenės r., Joniškio r., Jurbarko r., Kėdainių r., Kelmės r., Mažeikių r., Pakruojo r., Radviliškio r., Raseinių r., Šakių r., Šiaulių m., Šiaulių r., Telšių r. savivaldybėse (patvirtinta 2023 m. rugsėjo 28 d.);
3. Alytaus m., Alytaus r., Birštono, Druskininkų, Kalvarijos, Kauno m., Kauno r., Kazlų Rūdos, Lazdijų r., Marijampolės, Prienų r., Vilkaviškio r. savivaldybėse (patvirtinta 2023 m. spalio 5 d);
4. Elektrėnų, Jonavos r., Kaišiadorių r., Šalčininkų r., Širvintų r., Trakų r., Ukmergės r., Varėnos r. savivaldybėse (patvirtinta 2023 m. spalio 12 d.);
5. Anykščių r., Biržų r., Kupiškio r., Panevėžio m., Panevėžio r., Pasvalio r., Rokiškio r., Utenos r., Visagino m., Zarasų r. savivaldybėse (patvirtinta 2023 m. spalio 18 d.);
6. Ignalinos r., Molėtų r., Švenčionių r., Vilniaus m., Vilniaus r. savivaldybėse (patvirtinta 2023 m. spalio 25 d.).
Atkreipiame dėmesį, didžiojoje dalyje žemės sklypų nuo 1993 m. jau yra galiojančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai. Šią informaciją kiekvienas žemės sklypo savininkas gali pasitikrinti Nekilnojamo turto registre (https://www.registrucentras.lt/turtas/).
ŽEMĖS SKLYPO, KURIAME NUMATOMA TAIKYTI SŽNS, SAVININKŲ INFORMAVIMAS
Informavimas apie specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nustatytas natūralių pievų ir ganyklų teritorijose, atliekamas vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka. Per 15 darbo dienų nuo žemėlapių patvirtinimo dienos registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, turi būti pranešama žemės sklypo, kuriame numatoma taikyti SŽNS, savininkui, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniui, taip pat fiziniam ar juridiniam asmeniui arba kitai organizacijai ar jų padaliniams, naudojantiems žemę pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį, ir (ar) šioje nustatytoje teritorijoje esančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų savininkams ar patikėtiniams jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, nurodant konkrečias nustatytas šiame įstatyme nurodytas teritorijas ir jose taikytinas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas.
Piliečiai, turintys el. pašto dėžutę E. pristatymo sistemoje, informaciją apie nustatytas SŽNS gaus šioje sistemoje. Daugiau informacijos kaip prisijungti ir kaip naudotis E. pristatymo dėžute rasite https://epristatymas.lt/web/guest/duk#id8
SŽNS REGISTRAVIMAS
Patvirtinus žemėlapį ar jo dalį, erdviniai duomenys per 5 darbo dienas perduodami Nekilnojamojo turto registro valdytojui. SŽNS taikomos nuo natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų teritorijų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos.
SŽNS VIEŠINIMAS
Patvirtinti žemėlapiai bus papildomai viešinami Biologinės įvairovės duomenų bazės (BIOMON) tinklalapyje (https://biomon.lt/szns), taip pat Lietuvos Respublikos erdvinės informacijos portale (www.geoportal.lt/map) duomenų rinkinyje „Natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų teritorijos, kuriose nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos“.
SŽNS ŽEMĖLAPIŲ TIKSLINIMAS
Patvirtinti pelkių ir šaltinynų bei natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiai gali būti tikslinami VSTT iniciatyva atsiradus pagrįstoms aplinkybėms arba atsižvelgiant į argumentuotus fizinių ar juridinių asmenų prašymus, vadovaujantis minėtu žemėlapių rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašu.
Žemės sklypų savininkai arba jiems pagal įgaliojimą atstovaujantys fiziniai ar juridiniai asmenys, nesutikdami su patvirtintuose pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapiuose pateikiama informacija, gali pagal aprašo 33 punktą pateikti Tarnybai argumentuotus prašymus dėl pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapių keitimo – teritorijų ribų koregavimo, teritorijų išėmimo arba įtraukimo. Prašyme turėtų būti nurodytas žemės sklypo(-ų), į kurį(-iuos) patenka koreguotinos arba įtrauktinos teritorijos, unikalus numeris, atstovavimo pobūdis (nuosavybės teisė arba atstovavimas pagal įgaliojimą), išdėstyti argumentai, kodėl žemėlapis turi būti keičiamas.
Su prašymu keisti žemėlapius turi būti pateikta planinė medžiaga apie pelkių ir šaltinynų teritoriją ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų ribas (situacijos brėžinys su vietovėje kartografuotomis faktinėmis žemės naudmenomis ir jų plotais). Taip pat gali būti pridėta papildoma medžiaga (vietovės ir augalinės dangos nuotraukos, planavimo dokumentai, teismo nutartys ir kt.), galinti padėti VSTT priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Šie prašymai bus nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Administracinis sprendimas turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo dienos. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, šį terminą galima pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pareiškėjui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.
Tarnybos pateikiamas atsakymas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Artimiausiu metu VSTT internetinėje svetainėje bus parengta ir internetinė prašymo forma, kuria taip pat bus galima pateikti prašymą koreguoti žemėlapius pateikimą. Apie tai informuosime atskirai.
Kai nuotoliniu būdu dėl erdvinių duomenų tikslumo trūkumo negalima įvertinti pelkės ir šaltinyno ir (ar) natūralios pievos ar ganyklos ploto (2,5 m tikslumu) arba pelkės, šaltinyno, natūralios pievos ar ganyklos buvimo ar išnykimo fakto, VSTT gali priimti sprendimą patikrinti duomenis vietovėje. Tokiais atvejais patikra turi būti atlikta per 2 mėnesius nuo informacijos apie tokį VSTT priimtą sprendimą pateikimo dienos prašymą pateikusiam asmeniui. Šis terminas gali būti pratęstas, jei patikros vietovėje negalima atlikti dėl netinkamų gamtinių sąlygų (patikra atliekama augalijos vegetacijos periodu), ir apie tai informuojamas pareiškėjas. Apie patikros termino pratęsimą ir planuojamą patikros datą informuojamas pareiškėjas. Patikrinus duomenis vietovėje, priimamas sprendimas, ar reikia keisti pelkių ir šaltinynų ir (ar) natūralių pievų ir ganyklų žemėlapius ir per 5 darbo dienas informuojamas pareiškėjas.
Patikras vietovėje vykdys saugomų teritorijų direkcijų specialistai ir kiti ekspertai, vadovaudamiesi tvarkos aprašu.
IKI 2020 M. PATVIRTINTOS SPECIALIOSIOS ŽEMĖS NAUDOJIMO SĄLYGOS
Pasitaiko atvejų, kad žemės sklype galioja anksčiau dėl natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų nustatytos SŽNS, bet sklype neišskirta teritorijų, įtrauktų į patvirtintus naujuosius natūralių pievų ir ganyklų ir/arba pelkių ir šaltinynų žemėlapius. Tokiu atveju atitinkamos Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės žymos apie teritorijas, kuriose taikomos SŽNS, neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre, galios iki 2024 m. gruodžio 31 d., kai šios žymos bus perkeltos į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės archyvą ir nebegalios.
Tuo atveju, jei žemės sklypo savininkai ar valdytojai pageidauja, kad tokia SŽNS žyma būtų panaikinta anksčiau nei 2024 m. gruodžio 31 d. (tais atvejais, kai sklype nėra įregistruota teritorijų, patenkančių į patvirtintus natūralių pievų, ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų žemėlapius) jie turi raštu kreiptis į VSTT gauti pažymą, kad jų sklype nėra naujuoju įsakymu nustatoma SŽNS. Per Viešojo administravimo įstatyme numatytą terminą prašymą išnagrinėjusi ir nustačiusi, kad sklype nėra natūralių pievų ir ganyklų ir (ar) pelkių ir šaltinynų teritorijų, VSTT išduoda pareiškėjui pažymą, kuria remdamasis Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas galės patenkinti prašymą panaikinti atitinkamą žymą Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje.
Jeigu Jūsų sklype esama natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų, kurie nėra įtraukti į parengtą žemėlapį, tačiau pageidaujate, kad šioms teritorijoms būtų nustatyta specialioji žemės naudojimo sąlyga, taip pat galite teikti VSTT atitinkamą prašymą su pagrindimu.
VIENKARTINĖS IR PERIODINĖS KOMPENSACIJOS
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypų savininkai, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtiniai, patiriantys nuostolių dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo, turi teisę gauti vienkartines ar periodines kompensacijas. Kompensacijų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo SŽNS įstatyme nurodytose teritorijose, nustatytose tenkinant viešąjį interesą, apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika patvirtinta LR Vyriausybės 2020 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 339.
Kompensacijos išmokamos pagal nurodytų asmenų pateiktą metodikos 1-ame priede nurodytą prašymą VSTT Prašymo ir jo priedų turinys turi atitikti metodikos 3 punktą.
DAUGIAU INFORMACIJOS apie natūralias pievas ir ganyklas, taip pat pelkes ir šaltinynus, kurioms taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, galite gauti susisiekę kontaktais:
• El. paštu szns@vstt.lt
• telefonu +370 620 87952
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
