Gamtotvarka Beržoro pelkėje

2021-09-21 / Žemaitijos NP

Ekologijos klubas „Liepija“, bendradarbiaudamas su Žemaitijos nacionalinio parko direkcija ir Valstybinių miškų urėdijos Telšių regioniniu padaliniu, ėmėsi iniciatyvos išsaugoti dalį Beržoro pelkės, kuri yra valstybinių miškų žemėje. Rugsėjo mėnesį čia sugaus benzopjūklai ir trimeriai. Bus iškertami menkaverčiai krūmai bei medžiai, nušienaujami nendrynai, surenkama ir į pašalius išnešama biomasė. Lėšos gamtotvarkos darbams gautos iš Plungės rajono savivaldybės specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos. Kitais metais kviesime gyventojus į atžalų bei nendrynų šienavimo talkas. Visus besidominčius Beržoro pelke, jos gamtotvarka kviečiu skambinti, klausti telefonu 8 698 37514.
Beržoro bažnytkaimis, Beržoro ežeras garsūs savo praeitimi, pamėgti turistų, lankomi vietinių. Bet mažai kam žinoma Beržoro pelkė. Ji telkšo vakariniame Beržoro ežero krante, visai šalia gyvenamųjų sodybų. Nemylima Žemės podukra… Sausinta kanalais, dalinai užpilta žemėmis, nešienaujama, apauganti krūmais, nepraeinamais nendrynais. Dar visai neseniai tai buvo graži, atvira pelkė su gausybe gegužraibinių augalų, nes ją šienaudavo dėl pašaro avims, menkavertį pelkių šieną sumaišydavo su geresniu arklių, galvijų šėrimui. Jau daugiau kaip trisdešimt metų niekas pelkių nebešienauja, nes žmonės nebevargsta su gyvuliais, be to turintiems gyvulių pašarų perteklius yra kultūrinėse pievose. Beržoro pelkė kaip ir kitos keičiasi, užauginėja, mažėja atviras plotas. Dar vingiuoja geradario kasmet prašienaujamas takelis iš Beržoro per Beržuojos upelį link miško. Dar užsuka pavieniai spanguoliautojai…
O pelkė dar gyva ir iš paskutiniųjų puikuojasi tuo, ko nepamatysi nei pievose, nei miškų aikštelėse. Nuo ankstyvo pavasario čia sužydi vaistingi augalai – trilapiai puplaiškiai, vaistiniai valerijonai, vėliau prasiskleidžia miškinių sidabražolių, putinų, viržių, gailių žiedai, suraudonuoja spanguolių karoliai. Nuo ankstyvo pavasario plazdena vienoki ar kitokie vabzdžiai, gausu bitinių plėviasparnių, drugių, kurie rinkdami nektarą apdulkina augalus. Čia gausu retų ir saugomų augalų, gyvūnų rūšių. Ant nušienauto tako ir atviresnėse pelkės vietose auga visoje Europoje saugomi dvilapiai purvuoliai. Juos lengviausia pastebėti rudeniop, kai ant stiebelio vietoj žiedų kabo sėklų dėžutės. Šioje pelkėje gausiai auga dėmėtosios gegūnės, kitos gegūnių rūšys, yra aptiktos pelkinės laksvos, lieknieji švyliai, vabzdžiaėdžiai augalai – tuklės, dviejų rūšių saulašarės, skendeniai. Gyvena nykstantys vabzdžiai – machaonai, pieviniai satyriukai, šarvuotosios skėtės ir kiti. Virš pelkės dar galima pamatyti skraidantį perkūno oželį, peri pieviniai kalviukiai, prie Beržojos įtekėjimo į Beržoro ežerą dažnai praskrenda gražuolis tulžys. Visa tai šalia mūsų, visa tai ir sudaro Beržorą gyvybingą ir gyvą!

Ekologijos klubo „Liepija“ pirmininkė, ŽNPD Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė Marija Jankauskienė

Scroll to top