Gamtotvarka Auksalės Piktežerio pelkyne

2018-01-26 / Žemaitijos NP

Pagal patvirtintą Platelių ežero gamtotvarkos planą,   2017 metais nušienauta 7,2 hektarų  tankiausių nendrynų ežero ir salų pakrantėse, ištraukta ir išgabenta biomasė. Šiuo metu  ežero ir salų pakrantėse pjaunami juodalksniai, baltalksniai bei kiti  menkaverčiai medžiai  ir  krūmai. Iki šių metų kovo vidurio minėtų želdinių išpjovimas ir pašalinimas turi būti atliktas 11,4 ha plote. Pjūklai ir krūmapjovės dūzgia ir Laumalenkų kraštovaizdžio draustinyje Auksalės pusiasalyje. Šį unikalų pusiasalį sudaro  lyg trys atskiros salos ¬ Didžioji, Mažoji ir Auksalė bei viduryje jų plytinti virš 13 hektarų ploto tarpinio tipo pelkė su apie  2, 7 hektaro  dydžio  Piktežerio akimi  centre.

Kodėl atliekami gamtotvarkos darbai šioje  pelkėje? Tai viena įdomiausių pelkių Žemaitijos nacionaliniame parke. Ji tarsi kabo   iš trijų pusių skalaujama Platelių ežero vandenų. Viduryje pelkyno esantis Piktežeris pietrytiniame kampe  su Platelių ežeru jungiasi per pelkę  vinguriuojančia bevarde protaka. Dar viena Platelių ežero vandenų platybes jungianti  protaka  pelkę kerta netoli Auksalės Didžiosios salos.   Platelių landšaftinio draustinio tyrimuose (Galvydytė, 1973) rašoma, kad šioje pelkėje yra  apie 245 tūkstančiai kubinių metrų durpių, durpių storis siekia virš 2 metro, o po juo esančio sapropelio (ežero  dumblo nuosėdų) storis 3,3 metrai,  Piktežerio gylis ¬ 2,5 metro.   Minėta pelkė yra inventorizuota kaip Europos Bendrijos saugoma buveinė 7140 Tarpinės pelkės ir liūnai.  Šio tipo buveinės išsiskiria kaip linguojančios vejos, sudarytos iš mažų ar vidutinio aukščio viksvų su žaliosiomis samanomis ir įvairių rūšių kiminais arba klampūs  liūnai.  Vietomis yra kupstų su spanguolių, balžuvų, viržių, gailių krūmokšniais.  Dėl klampumo ir buvimo tarp ežero vandenų pelkė mažai tyrinėta. Čia auga  vabzdžiaėdžiai augalai ¬ apskritalapės bei ilgalapės saulašarės,  skendeniai, yra retų  raudonųjų, baltijinių bei dėmėtųjų gegūnių, nariuotųjų ilgalūpių. Gyvena saugomos  nendrinės lingės, yra perėjusios jų retosios giminaitės  pievinės lingės. Iš vabzdžių aptinkami į raudonąją knygą įrašyti pieviniai satyriukai, šarvuotosios skėtės.

Anksčiau dauguma atvirų pelkių buvo palaikoma nuolatiniu šienavimu. Apie tai liudija pelkėje dar gana gausiai augančios  melsvosios melvenės, pievinės miegalės,  stačiosios šilingės ir kita augmenija. Nešienaujamos pelkės gana sparčiai užauga krūmais ir menkaverčiais žemaūgiais medžiais. Jie dar labiau garina vandenį, lapų ir šakų nuokritos yra kaip nuolatinė trąša,  ko pasėkoje keičiasi ne tik vandens rūgštingumas, bet ir dirvožemis bei augmenija.

Dėl gausių kritulių ir dėl to, kad vis nebuvo šalčių, UAB “2MP“  kolektyvui  tikrai tenka nemažas išbandymas norint laiku ir kokybiškai   atlikti visus sutartyje numatytus gamtotvarkos darbus.  Tik sausio  14 dieną pelkę sukaustė ledas ant kurio buvo galima lipti. O štai sausio 24 dieną  darbininkus jau merkė smulkus lietus, ledas pasidarė slidus.  Visi tikimės, kad Platelių ežero bei jį supančių pelkių vandenis dar  sukaustys stiprus šaltis ir numatyto pirmojo etapo  gamtotvarkos darbai bus sėkmingai atlikti iki sugrįžtant paukščiams, kovo vidurio.

Marija Jankauskienė

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė

Nuotraukose:

1. Auksalės Piktežerio pelkynas. Nuotr. S.Kvašinsko

2. Auksalės pelkynas ir Piktežeris iš viršaus. Nuotr. S.Kvašinsko

3. Apskritalapė saulašarė minta vabzdžiais. Nuotr. M.Jankauskienės

4. Pievinis satyriukas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Nuotr. M.Jankauskienės

5. Auksalės Piktežerio pelkė sausio 13 dieną užšalo. Nuotr. M.Jankauskienės

Scroll to top