Gamta per 25 Žemaitijos nacionalinio parko gyvavimo metus

Kas per dvidešimt penkerius metus pasikeitė Žemaitijos nacionalinio parko gamtoje, kraštovaizdyje? Padaugėjo mišku apaugusių plotų, nes sumažėjo ūkininkaujančių mažuose ūkiuose. Nors daug dėmesio skiriame gamtotvarkos darbams, bet tai nepakeičia tikrojo gyvenimo būdo, kai visos pamiškių, tarpukalvių pievutės, pelkės buvo nušienautos dėl pašarų arba nuganytos vienkiemiuose laikomų gyvulių, arklių. Taip vis labiau vienodėja kraštovaizdis, prarandame natūralias pievas, pelkes, kuriose gausu vaistingųjų ir medingųjų augalų, kuriose daugybė žydinčius augalus apdulkinančių vabzdžių, besimaitinančių laukinių gyvūnų. Džiugu, kad po ilgos pertraukos parko miškuose vėl gyvena lūšys, kurios sparčiai nyksta visoje Europoje. Maždaug stabili išlieka briedžių populiacija, dar galime pamatyti iš po ledynmečio išlikusius baltuosius kiškius, miško višteles-jerubes. Parke maždaug prieš dešimtmetį apsigyveno pirmoji  jūrinių erelių bei gulbių giesmininkių pora, dar vis gausėja gervių, kurių įkuriant parką nežinojome perint. Beveik nebeturime tetervinų, didžiųjų kuolingų, raudonkojų tulikų, geltonųjų kielių, labai sumažėjo kurapkų, pempių, tai yra įprastų nemelioruoto kraštovaizdžio paukščių. Tai ne vietinė, bet globalinė, visos Europos modernėjimo pasekmė ir vien mūsų pastangų jų nykimo sustabdymui nepakanka.

Ką nuveikėme, kad parko kraštovaizdis, biologinė įvairovė būtų išsaugota? Ruošėme ir įgyvendinome įvairius projektus, organizavome seminarus, išvykas, ekskursijas ir kitais būdais skleidžiame gamtosaugines idėjas. Kartu su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba įgyvendindami Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansuojamus projektus rekultyvavome Visvainių žvyro karjerus, panaikinome bešeimininkius sąvartynus įvairiose parko vietose, nugriovėme visą eilę bešeimininkių, kraštovaizdį darkančių statinių, nurinkome apie 7 km vielų, pašalinome 224 stulpus, užsandarinome 12 šachtinių šulinių, nugriovėme 2 avarinės būklės pastatus buvusios Plokštinės karinės bazės teritorijoje ir aplinkiniuose miškuose. Po aukštu kalnu saugiai palaidotas Žvirblaičių buitinių atliekų sąvartynas, iškeldinta‚ smalinė“ iš Jogaudų, į požeminį kabelį rekonstruota buvusi orinė aukštos įtampos linija per Plokštinės gamtinį rezervatą. Sutvarkėme buvusio Gardų žvyro karjero teritoriją paversdami ją į rekreacinės paskirties „Gardų ozo pažintinį taką“. Iš gelžbetonio gniaužtų išlaisvinome Babrungo upės ištakas, rekonstruodami 1963 m statytą hidroįrenginį, kuriuo vandens ištekėjimo kiekis šiuo metu žmogaus nebereguliuojamas. Visuose šiuose darbuose kaip partneriai ar pritarėjai buvo Plungės rajono savivaldybė, seniūnijos, vietos bendruomenės. Kasmet organizuojame ir patys atliekame įvairius gamtotvarkos darbus parko pievose, pelkėse, raginame ekologiškai ūkininkauti vietos gyventojus. Nemažas iššūkis mums yra priskirtos įvairios kitos saugomos teritorijos, kuriose vykdome būklės vertinimą, organizuojame įvairių projektų įgyvendinimą. Jos išsidėsčiusios Klaipėdos, Kretingos, Rietavo, Telšių, Mažeikių, Skuodo bei Plungės rajonuose ir užima daugiau nei 56 000 hektarų.

Sveikiname visus Žemaitijos nacionalinio parko gyventojus, rėmėjus, bičiulius, talkininkus, bendraminčius su parko 25-čiu! Nuoširdžiai džiaugiamės, kad Jūs esate, puoselėjate savo gyvenamąją aplinką, mylite gamtą, saugote senąsias tradicijas bei tėvų ir prosenelių palikimą. Mes dėkojame Jums, didžiuojamės Jumis ir linkime kuo stipriausios sveikatos, naujų kūrybinių sumanymų išlaikant tradicinę gyvenseną, žemaitišką kalbą bei charakterį. Pavasarinės saulės spindulys, sugrįžusio paukščio giesmė, ošiančio miško žaluma ir švaraus šaltinio čiurlenimas teneša Jums ramybę ir dvasinę harmoniją… Viso to linkėdami tikimės nuoširdaus ir artimo tolimesnio bendravimo ir bendradarbiavimo.

Gamtos skyriaus vedėja

Marija Jankauskienė