ŽĖIMA, ŽĖIMA, BIEK ĖŠ KĖIMA

OŽGAVIENĖS

PLATELĒ, 2011

Kuova 8 dėina

Jē tori svēkatas ė okatas, ėlgā nemėslėjės spausk i Platelius! Nesėgailiesi ė bieduos netoriesi.

               *Nu ryta – velniū, obagū, cėguonu ė kėtuokiū žydu zbėtkā po kaimus.

               * 10.00 adyna atsėdara kavėnė ,,Borės” (Plateliu jachtklubė, šalėp Plateliu ežera), katruo galiesi ožsėsakytė patiū rėibiausiu ė skaniausiu Ožgavieniu blynu. Tavės lauk dėdėliausės nuolaidas! Prisiiedės blynu, jē tabebūs ožšalės ežers, galiesi pasėsoktė  ont leda sokynės, vo jē ne – lydekas pagaudysi… Nu 12.00 adynas stuoriausius Ožgavieniu blynus keps ė kavėnės ,, Lėnielis” (kėtuo Plateliu ežera posie – Paplatelės kaimė) truopnės gaspadėnės.

*16.00 adyna.  Vėsė renkas Plateliu miestalė pleciou. Rėitus kėlnuodamė, jopelės doskindamė, sobėnės kraipydamė, klumpius brazdindamė ordoliousem pri  koltūras nomū (Plateliu dvara jaujė).

            Vėsu žydu dėdėliasis pasėkraipyms, šmuots muonu: cėguoniu varažėjėmā, žydu  juomarks so bergždėnėkiu pėrkėmu.

            Blynu iedėms, raišū arkliū ė kėtuokės lėnktynės, stėpriausės, linksmiausės žydu kompanėjės rinkėmā.

            Muorės dūmās palēdėms ė mūsa nuognā griaudos kriuokėms, žėima ėš kėima ėšgėnos.

            *17.30 adyna. Macnos ožgaviejėms obagū baliou Plateliu dvara jaujės (kultūras nomū) paluociūs (vaišės soneštėnės).

Tradicėnė Ožgavieniu paruoda-konkursos  būs atėdaryta vieliau, balondė pabaiguo.

Ožgavieniu svetius maluoniausē priem kaima turizma suodybas: M.Striaukienės ((8~698) 03485), E. ir  A.Klimu ((8~615) 38301) , V.Leliugas ((8~698) 10312), J.Rumšienės((8~686) 09867).

Rėngiejē: Žemaitėjės nacionalėnė parka dėrekcėjė

Riemiejē: Kaima turizma asociacėjės Plungės skyrios

Priš pėrmoji pasaulėni kara Venslauskē gyvena Beržuorė (Plateliu apylinkė) ė če sokvėisdava Ožgavieniu žydus. Ožgavieniu žydā būdava so lėčynuom, daugiausē – so medėniem. Pasėdarydava kopras, apsėvėlkdava verstās kailėnēs, pontēs sosėjousdava, i ronkas pasėimdava ėlgus vuotagus.

          Muorė liūb itaisytė ont ratu tekėnė, katras bova be gelžėnė tekėnlonkė. Ėš onksta žydā ont šlediu diedava plati vežėma so būda. I vežėma kinkydava  ketoris arklius so skombalās ė skrabalās. I vežėma siesdava Muorės gynieje (apsauga) ė mozėkonta. Būduo siediedava ė da vėins Ožgavieniu dalyvis so ėlgo medėnio triūbo, katras vėsa laika triūbėjė. Pri vežėma gala prirėšdava Muorė, važioujint ana sokdavuos irinki. Muorė atveždava i Plateliu grafa Šuazelė dvara kėima, po rūmu longās, ka grafs matytu. Dvarėškems patėkdava Ožgavieniu žydā. Grafs doudava pėningū. Paskiau Ožgavieniu žydā lonkydava klebuona, miestelė žmuonis.

          Vakarė Ožgavienės baigdavuos ,,Muorės laidotoviems”  – vakaruška. I vakaruška galiejė ētė kas nuoriejė. Vėsė liūb šuoktė, dainioutė, linksmintėis, vo Ožgavieniu žydā liūb vėišietė.

          Per Ožgavienės ė vakaruškuo tvarka liūb veizietė Ožgavieniu vads, gėrtū, lermoutuoju, mošeiku liūb nebūtė.

1957-07-28 Beržuorė papasakuojė Ontuons Vėnslauskis, ožrašė Jūzaps Mėckevičios.