2016 m. rugsėjo 16 d., penktadienį, 13 val. Platelių dvaro svirne bus pristatoma aplinkos inžinerijos specialisto, habilituoto technologijos mokslų daktaro, profesoriaus Donato Butkaus žemaičių tarme parašyta apysakų rinktinė „Kā žemė bova brongesnė ož douna“. Renginyje dalyvaus autorius Donatas Butkus, knygos redaktorė ir maketo autorė Danutė Mukienė, skaitovė Margarita Gaubytė.
Maloniai kviečiame.
***
2016 m. rugpjūčio mėnesį Regionų kultūrinių iniciatyvų centras (žurnalo „Žemaičių žemė“ redakcija) išleido aplinkos inžinerijos specialisto, habilituoto technologijos mokslų daktaro, profesoriaus Donato Butkaus pirmąją žemaitiškai parašytą apysakų knygą. Iki šiol tai didžiausios apimties žemaitiškai išleistas grožinės literatūros kūrinys, koks tiktai yra buvęs kada nors išspausdintas. Knygoje 514 puslapių. Ją sudaro devynios apysakos, knygoje panaudotų rečiau bevartojamų žodžių žodynėlis, knygoje paminėtų asmenų sąsajų su pagrindiniais pasakojimo herojais paaiškinimai ir autoriaus žodis „Ka žemaitiu kalba ėšlėktom“.
D. Butkus rašo savo gimtąja Plungės krašto žemaičių kalba. Tekstuose panaudota nemažai ir jau net žemaičių primirštų posakių, patarlių. Knygos herojai yra autoriaus amžininkai ir to meto vyresnioji karta – kaimynai bei artimieji. Tai – literatūriniai personažai, todėl pasakojimo herojų vardai ir pavardės, vietovių, kuriose vyksta veiksmas, pavadinimai yra sugalvoti.
Knygoje pateikiama daug žinių apie XX a. pirmosios pusės Žemaitijos kaimo žmonių buitį, bendravimą, darbus ir rūpesčius, gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais, pokario įvykius, pasakojama apie jauno žmogaus asmenybės formavimosi vingius, jo kelią į mokslą.
Leidinio pabaigoje autorius pateikia svarbiausius duomenis apie save ir šio leidinio atsiradimo priežastis:
„Mona gimtėnė ī Plungės rajuona Gintalėškės kaimė. Muokiaus Gintalėškės pradėnie, Plateliū septīnmetie, Klaipiedas pedaguogėnie muokīkluo. Stodėjavau Šiauliū pedaguogėneme instėtutė (dabā Šiauliū universėtets) Fizėkas fakoltetė ė Fizėkas instėtuta doktorantūruo Vėlniou. Geofizėkas (dabā Gamtuos) muokslu kandėdatėnė (dabā daktara) disertacėjė apgīniau Vėlniaus universėtetė, vuo Teknuoluogėjės muokslu srītėis Aplinkuos inžėnerėjės ė kraštuotvarkas muokslu krīptėis gabėlėtouta daktara disertacėjė – Vėlniaus Gedėmėna teknikas universėtetė. Tėn dėrbont mon bova soteikts propesuoriaus muokslėnis pedaguogėnis vards. Ė napamėnavuojos gal soprastė, ka mona muokslā ė darbs natoriejė rīšė so lėngvistėka, vuo tēp pat ė so gruožėnė literatūra. Ne, rašītė aš rašiau ė lėg šiuolē: eso aštouniū kningu autuorios a bėndraautuorios, artėj trėjū šimtū muokslėniu straipsniu autuorios a bėndraautuorios. Onkstiau ož kėtus muokslus pradiejau muokītėis žemaitiu kalbuos. Ėš tievū. Ėš gīvenėma. Klausiaus, kāp vaizdingā nomėškē, gėntīs, sosiedā aba kėtė žmuonės, sosėtėkė talkuos, torgou a unt švėntuorio prīš pamaldas nupasakuo vėsuokius nutėkėmus. Nuors klausītėis paugosiu rokundas nabova viežlībs apsėējėms, bet a to galiejē sosėtorietė? Laikou biegont tuolau nu Žemaitėjės, bet na nu žemaitiu kalbuos.
Basėblaškontėms po svetėmus kraštus so tuom kalbuom, ė ba žemaitėškas, būn rūpesniu. Vuo na vėins ė vėitėnis žemaitis praded „puonėškā“ rokoutėis. Tā vės aš mėslėjau, kāp galietiuo prisėdietė pri žemaitėška žuodė ėšsauguojėma ė plėtėma. No, jē ė na plėtėma, tā bėnt ka ons nanīktom. Nuoriejau, ka mona ė mona omžėninku anūkā ė pruoanūkē galietom na tiktā klausītėis žemaitėšku žuodiu, bet ė anus skaitītė. I tou kieli aš stuojau na pėrms. Jau torem kalbininku Gėrdenė Aleksėndra ė Pabriežas Jūzapa surėktavuotus žemaitėškas rašības patarėmus, torem ė žemaitiu žuodīnu. Žemaitėškā jau galem skaitītė na tiktā pruozas, bet ė puoezėjės kningas. Prīš kėik laika mon kėla mintės vagol naožmėrštus, vėsa laika puomietie atsėgaivėnontius sava prisėmėnėmus parašītė apīsaku kninga. Somanīmou pritarė vėsa šeima. Parašītė parašiau. Vo kāp tou mona darba ivertins skaitītuos, kėik būso tou sava darbo prisėdiejės pri žemaitiu kalbuos ė tradicėnės kultūras puoseliejėma, paruodīs laiks.“
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos informacija
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
