Paroda „Laidotuvės žemaičiuose.Tradicijų kaita”

Parodos atidarymas gruodžio 9 d. 13.30 val.

Ekspozicija veiks 2012 m. gruodžio 9 d. –

2013 m. sausio 20 d. Platelių dvaro arklidėje.

Ak miego, miego,

Akys miego verkia,

Kad atėjo ta dienelė,

Kad reiks man numirti.

Subėg gentys ir susėdai į grabą įdėti,

Tetušėlis, matušėlė gailesį padarė.

Kad nuvežė į bažnyčią, varpais suzvanijo,

Kurie verkė ir giedojo, visi apsistojo.

Kad nunešė į duobelę;

Visi metė po tris saujas žemės, man akis užbėrė,

Ne po ilgo, ne po trumpo laiko ir jūs čia sugrįšit,

Paliks turtai ir tėviškės, daugiau nebesugrįšit.

(1939 m. padainavo Petronėlė Narkevičienė, gyvenusi Telšių mieste, Birutės g. 7. Užrašė Juozas Mickevičius)

Žmogaus gyvenimas yra įspraustas į sudėtingos ir komplikuotos papročių visumos rėmą. Jis palengva kinta laikui bėgant, o istoriniai įvykiai gali jį iš pagrindų supurtyti. Tas rėmas kiekvienoje tautoje yra daugiau ar mažiau skirtingas, savitas. Ir žmogus tik tame rėme gyvendamas tvirtą žemę po kojomis tejaučia. Viena maža to rėmo dalelė yra laidotuvių papročiai. Ir jie yra skirtingi kiekviename krašte, keičiasi laikui bėgant. Kai kurias senąsias laidotuvių tradicijas jau pamiršome. Dar visai neseniai mirusįjį šarvojo namuose, į budynę susirinkdavo visas kaimas, grabą ir įkapes dažnai vyresni žmonės pasirūpindavo iš anksto. Parodoje pristatome XX a. pirmos pusės laidotuvių nuotraukas,  šarvojimo divonus (lovatieses),  grabo nešėjų rankšluosčius, graudulines žvakes ir žvakides, XX a. IV dešimt. namų darbo grabą, papuošimus grabui. Eksponatai iš ŽNP, Mažeikių muziejaus fondų, privačių asmenų.

Plateliai, 2012 m.