Europos parkų diena „Pažinkime Lietuvos saugomas teritorijas (Salantų regioninis parkas) „

Europos parkų dienos„Mano parkas. Mano pomėgis. Mano istorija”

Salantų regioninio parko darbuotojai pristatys unikalią šiaurės vakarų Žemaitijos saugomą teritoriją – Salantų regioninį parką, atidarysime Kazio Vasio fotografijų ,,Po Salantų regioninį parką pasižvalgius”, Veronikos Sendrauskaitės tapybos ir drožinių parodas.

Apie Salantų regioninio parko išskirtinę vertę

Suformuotas ledyno ir išraižytas upių vagomis, įspūdingas Erlos, Salanto, Minijos upių klonis Salantų regioniniame parke atveria vaizdingus slėnius, juose esančius piliakalnius bei pilkapynus. Apie riedulių kelionę į Lietuvą, pasakoja ir didžiausias bei įspūdingiausias Šauklių riedulynas-kadagynas – Lietuvos tundra.

Kraštovaizdis. Išskirtinis Salantų regioninio parko kraštovaizdis – vaizdingi slėniai, sraunios upės, unikalūs riedulynai, platūs kloniai, nubarstyti įvairiausių dydžių ir formų riedulių – visa tai paskutinio ledyno, slinkusio šiaurės vakarų Lietuvoje, palikimas.

Negyvoji gamta. Ledyno tirpsmo vandens suformuotas stačiašlaitis, plokščiadugnis Erlos, Salanto, Minijos klonis, į kurį atsivėrusiais vaizdingais slėniais plukdomi Salanto, Blendžiavos, Minijos upių vandenys. Ypač įspūdingomis kilpomis vingiuojančioje Minijos upėje daug duburių, slenksčių, kaskadų ir rėvų, o slėnis – gausiai išraižytas šaltinių, raguvų bei atodangų. Dar nuo ledynų atsitraukimo laikotarpio savo pirmykštėje padėtyje slūgsančių riedulių sankaupos – natūralūs riedulynai, iš kurių pats įspūdingiausias –  Šauklių riedulynas (79 ha). Gausu ir pavienių stambių riedulių, kaip antai Šilalės kūlis – penktas pagal dydį akmuo Lietuvoje.

Gyvoji gamta. Unikalus Šauklių riedulynas, išsiskiriantis savo pirmykščiu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu, savita augalija ir gyvūnija bei didžiausiu kadagynu Lietuvoje. Minijos gamtinio rezervato plačialapiais lapuočiais apaugusiuose šlaituose, stačiose atodangose, sraunioje upėje ir natūraliose salpinėse pievose klesti didžiulė biologinė įvairovė. Tik Salantų regioniniame parke galima išvysti patį storiausią ir seniausią kaštoną Lietuvoje.

Kultūros paveldas. Didingas Imbarės piliakalnis – vienas ankstyviausių ir gražiausių Vakarų Lietuvos piliakalnių. Senųjų krašto gyventojų – kuršių pilimis puošėsi ir daugelis kitų parko piliakalnių (viso 10 vnt.). Jau po krikščionybės įvedimo, bene ilgiausiai Žemaitijoje šventoji ugnis kūrenta ant Alkos kalno. Akį traukia ornamentuotais kryžiais išpuošta Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčia ir varpinė, Salantų neogotikinė bei Kartenos – vienintelė Žemaitijoje bebokštė neobarokinė bazilikinė bažnyčia. Neatsiejama šio regiono kraštovaizdžio dalis – kryžiai, koplytėlės ir koplytstulpiai.

Išskirtiniai reiškiniai, gyvos tradicijos, istoriniai faktai, asmenybės. Mosėdžio miestelis žymus visoje Lietuvoje daktaro Vaclovo Into sukurta unikalia akmenų ekspozicija, pasakojančia apie ledynmečius ir riedulių kelionę į Lietuvą. Akmuo rado vietą ir Orvydų sodyboje. Nasrėnai – žymaus visuomenės veikėjo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinė.