Alfonso Beresnevičiaus fotografijų paroda ,,Kovojusiems ir žuvusiems atminti“

Alfonso Beresnevičiaus fotografijų paroda ,,Kovojusiems ir žuvusiems atminti“.

Parodos atidarymas 2015 m. rugsėjo 18 d. 18 val.  Platelių dvaro svirne

Ekspozicija veiks rugsėjo 18 – rugsėjo 22 d.  Platelių dvaro svirne.

Maloniai kviečiame dalyvauti

Žemaitijos nacionalinio parko direkcija

Plateliai, 2015

***

Apie autorių

Rezistencijos metraštininkas, fotomenininkas Alfonsas Beresnevičius gimė 1936 m. gegužės 12 d. Telšių rajono Šašaičių kaime.  Mokėsi Ubiškės septynmetėje mokykloje. 1956 m. baigė Kauno politechnikumą įgydamas ryšių techniko specialybę. Paskirtas į Klaipėdos eksploatacinio – techninio ryšių mazgo Plungės cechą. Viršininku dirbo iki 1979 m. Nuo 1979 iki 2005 m. – Liaudies kūrybos gaminių įmonės „Minija“ dispečerinės įrangos ir telefonų automatikos elektromonteris.

Fotografuoti pradėjo 1958 m. Pirmose fotografijose fiksuotos įvairios žmonių gyvenimo akimirkos. Vėliau susidomėjo sakraline daile ir pakelių mažąja architektūra. Fotografavo 30 parapijų bažnyčių interjerų fragmentus. Dirbdamas „Minijoje“ fotografavo tautodailininkų darbus. Keliuose Lietuvos muziejuose įamžino dailininkų sukurtus eksponatus.

Lietuvos fotomeno draugijos narys nuo 1972 iki 1978 m. Dalyvavo grupinėse parodose Plungėje, Alytuje, Kanadoje, Italijoje, Japonijoje, 2003 m. – 4-ojoje pasaulio Žemaičių dailės parodoje Plungėje. Dalyvavo projekte „Plungė – Lietuvos kultūros sostinė 2009“, „Fotobienalėje Plungė 2010“, Fotoalėja 2011“.

Fotografijų  paroda „Kovojusiems ir žuvusiems atminti“ eksponuota Kaune, Klaipėdoje, Alytuje, Plungėje, Plungės rajono mokyklose, Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos mažosios bazilikos šventoriuje titulinių atlaidų metu, Sedoje, Telšiuose, Varniuose, Žarėnuose, Mažeikiuose.   Parengė Plungės, Rietavo, Telšių, dalies Skuodo rajonuose pastatytų monumentų, pritvirtintų paminklinių lentų prie buvusių MGB-KGB stribynų, areštinių, šių vietovių ir statinių aprašus. Visa informacija dokumentuota LGGRT centro nustatyta tvarka.

Nuo 1996 m. liepos 21 d. užrašinėja Lietuvos Laisvės Armijos, Lietuvos vietinės rinktinės, Tėvynės apsaugos rinktinės karių, ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – karių savanorių partizanų (tema „Karas po karo“) ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių – laisvės kovų dalyvių, politinių kalinių ir tremtinių, Plungės sąjūdininkų prisiminimus, Plungės miesto istoriją – buvusių senų pastatų aprašymus. 2003-2006 m. vasaromis Telšių, Šiaulių, Plungės rajonų miškuose, kaimuose pagal vietinių gyventojų atsiminimus pildė registruojamos vietovės koordinačių nustatymo su GPS prietaisu dokumentų lapus. Fiksavo, užrašė Lietuvos partizaninio karo dalyvių žeminių įgriuvų, monumentų, pastatytų žuvusių kovotojų atminimui, koordinates. Visa tai fotografavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rengiamo kosminio žemėlapio sudarymui. Užpildė virš 130 vienetų koordinačių nustatymo aprašų. Fotografijos, negatyvai saugomi Lietuvos Nacionaliniame muziejuje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialiniame departamente, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje, Lietuvos Laisvės Armijos karių ir rėmėjų sąjungoje, Žemaičių „Alkos“ muziejuje, Žemaičių vyskupystės muziejuje, Žemaitijos nacionaliniame parke, Leonardo Černiausko meno galerijoje.

Surinko medžiagą apie išmontuotus svarbios paskirties ryšių objektus Plungėje ir Skaudvilėje. Renka medžiagą apie jau seniai neveikiančią ryšių magistralę Berlynas – Maskva, apie veikusį radijo relinį punktą Plungėje, veikusias elektros stotis Plungės mieste ir rajone iki pajungimo į bendrą energetinę sistemą.

Lietuvos Šaulių sąjungos narys. Dalyvavo LŠS organizuotuose meno saviveiklos ir kūrybinių darbų apžiūrose, konkursuose Klaipėdoje, Kaune, Alytuje. Fotografijų darbai daug kartų apdovanoti diplomais. Suteiktas meninių kolektyvų apžiūros laureato vardas. Taip pat apdovanotas padėkomis, diplomais, garbės raštais už nuopelnus fotografijos srityje, 2006 m. spalio 18 d. – III laipsnio Šaulių sąjungos pažymėjimo ženklu „Už nuopelnus Šaulių sąjungai“, 2010 m. vasario 16 d. – Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.