Ereliui žuvininkui – dirbtinis lizdas

Liepos mėnesio pradžioje prie vieno iš Žemaitijos nacionaliniame parke esančių ežerų ornitologo-aukštalipio Dariaus Musteikio vadovaujama komanda įrengė dirbtinę lizdavietę ereliui žuvininkui. Lizdas įrengtas storiausios pušies viršūnėje apie 22 metrų aukštyje.

Stovėdama ir stebėdama kaip ruošiamasi lizdo kėlimui, kaip aukštalipiai kopia medžio kamienu, užmeta sutvirtinimo lynus ant medžio viršuje esančių storiausių šakų, kaip nupjaunama pušies viršūnė ir prie jos tvirtinama  lynais užtempta  lizdo platforma su laikomąją konstrukcija, labai jaudinausi. Viskas atrodė taip sudėtinga ir baisu, per visa kūną ėjo šiurpuliai. O lizdavietės  rengėjai darbavosi sutartinai, medyje  jautėsi tarsi savo namuose. Du iš jų, Darius bei Skaidrius  –  po medžiu ruošė medžiagą ir tvirtino prie pakeliamųjų virvių, o kiti du  – Tautvydas ir Egidijus – plušėjo medžio viršūnėje. Darbai truko daugiau kaip keturias valandas.  O kai ant įrengtos lizdavietės atsistojo ir tolumas pradėjo paveiksluoti jauniausias komandos narys arboristas Tautvydas, iš baimės net užsimerkiau.  Nors komandos vadovas Darius ramino, kad tai nėra baisu, kad jie yra įrengę lizdų žuvininkui net 32 metrų aukštyje Labanore ar Minčios miškuose, lengviau atsipūčiau tik kai lizdas buvo “apleistas” ir visi keturi vyrai tvirtai stovėjo ant žemės.

Lizadvietės įrengimą už surinktas  iš gyventojų 2 procentų lėšas,  finansavo Lietuvos ornitologų draugija, vadovaujama direktoriaus Liutauro Raudonikio. Kaip ir kiekvienai pelno nesiekiančiai organizacijai, šiai draugijai yra svarbi iš gyventojų bei verslo gaunama parama. 2019 metais paukščiais besirūpinanti Lietuvos ornitologų draugija iš paramos lėšų  įrengė  net šešis dirbtinius lizdus: du žuvininkams ir keturis  juodiesiems gandrams.

Seniau vadintas ereliu žuvininku, šis retas plėšrus paukštis dabar vadinamas tiesiog žuvininku. Nors žuvininkai  gyvena beveik visuose žemynuose, išskyrus Pietų Ameriką ir Antarktidą, tačiau ežeringoje Lietuvoje šiuo metu peri tik apie 25 poras, daugiausiai Rytų Lietuvos miškuose. Sugrįžta iš žiemojimo vietų kovo pabaigoje-balandžio pradžioje.  Šios paukščio maistą išskirtinai sudaro tik  gyvos,sugautos žuvys, todėl perėjimui vietas pasirenka arti ežerų, žuvininkystės tvenkinių. Išgyvena žuvininkai net iki 15-20 metų.  Pradeda perėti,  kai visiškai subręsta, 3-4 gyvenimo metais. Jų populiacija mažėja dėl staigios jūrinio erelio populiacijos gausėjimo, kadangi stipresnis erelis veja žuvininką iš savo teritorijos ir ją užima, tad žuvininkai ieško ramesnių, tolimesnių brandžių miškų perėti.

Žuvininkas lizdą krauna aukščiausio medžio viršūnėje, lizdo pagrindą daro iš sausų šakų, gūžtą – iš medžio žievių, žolių.  Mielai įsikuria dirbtiniuose lizduose, kurie būna atsparesni vėtroms bei tvirtesni, išsilaiko ne mažiau kaip dešimt metų. Tame pačiame lizde gali perėti  daugelį metų. Lizde sudeda 2-3 kiaušinius, peri maždaug 38 dienas, jaunikliai lizde išbūna beveik du mėnesius.

Žemaitijos nacionaliniame parke žuvininkas  stebimas prie Platelių, Ilgio bei Burgio ežerų, bet iki šiol lizdavietė nežinoma. Tikimės, kad žuvininkai ateityje įsikurs iškeltame dirbtiniame lizde.

Ornitologo-aukštalipio Dariaus Musteikio vadovaujama komanda visoje Lietuvoje yra jau iškėlusi 19 dirbtinių lizdaviečių, daugiausiai Rytų Aukštaitijoje. 2019 metais žuvininkai sėkmingai perėjo keturiuose dirbtiniuose lizduose ir juose užaugino dešimt jauniklių, kurie buvo Dariaus Musteikio sužieduoti metaliniais ir spalviniais raudonais žiedais.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė

Marija Jankauskienė