Plaukdami Platelių ežere galite aptikti neaiškaus pobūdžio du plaustus su borteliais. Jie priinkaruoti įlankėlėje ties Briedinės pelke ir tarp Kreiviškės pusiasalio bei Pliksalės. Šie plaustai skirti saugomoms upinėms žuvėdroms, kurios išimtinai peri tik krūmais bei medžiais neapaugusiose ežerų, upių bei tvenkinių salelėse, užaugančių ežerų plūduriuojančiuose plovuose. O smėlėtų plikų salelių mūsų ežeruose nebėra, visos jos apaugusios medžiais, krūmais, todėl pasinaudojus užsienyje bei Lietuvoje pradėta taikyti praktika, pagal patvirtintą Platelių ežero gamtotvarkos planą buvo įrengti du pantoniniai plaustai upinėms žuvėdroms. Jų konstrukcija gana sudėtinga: ant metalinio pagrindo–grotelių klojosi geotekstilė, ant jos 15 cm keramzitas, ant keramzito vėl geotekstilė ir viršutinis 15 cm žvyro sluoksnis. Ant kiekvieno plausto įrengtos ir stabiliai pritvirtintos stogelio tipo atvirais galais slėptuvės paukščių jaunikliams pasislėpti. Plaustai yra su metaliniais 30 cm aukščio borteliais, kad išsiritę jaunikliai neįkristų į vandenį, nes jie nesugeba atgal įsiropšti į virš vandens šiek tiek iškilusį plaustą. Esant būtinybei rudenį juos bus galima atkabinti nuo inkarų ir parplukdyti į krantą.
Žmonės įpratę žuvėdromis vadinti kirus, kurie didžiuliais būriais seka paskui dirvą purenančius traktorius, maitinasi pievose, ganyklose, žiemos metu traukia link neužšalusių vandens telkinių ir atgal link jūros. Paprastieji, rudagalviai bei sidabriniai kirai mėgsta lankytis miestuose, tupia ant stogų, garsiai rėkia. Žuvėdros niekada taip nesielgia – jos žymiai mažesnės, grakščios, ilgais siaurais sparnais, įkirptomis uodegomis, mėgsta nutūpti ant plūdurų, bortų, kitų virš vandens iškilusių objektų. Gyvena ir maitinasi tik prie vandens telkinių, vabzdžius mėgsta gaudyti ore, mažas žuvytes – iš skrydžio nerdamos į vandenį. Į Lietuvą jos grįžta balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje. Tikėkimės, kad šie grakštūs, visoje Europos Bendrijoje saugomi paukščiai įsikurs joms skirtose dirbtinėse salelėse. Svarbu neplaukti arti šių plaustų, netriukšmauti ir kitais būdais netrikdyti juose nutūpusių pailsėti ar bandančių perėti paukščių.
Atokiai nuo medžių, ant tvirtų metalinių strypų pritvirtinta 10 inkilų didiesiems dančiasnapiams. Į inkilus pripilta gerokas sluoksnis medžio drožlių, kad būtų šilta ir jauku. Tokiuose inkiluose be minėtų dančiasnapių mielai įsikuria klykuolės antys arba naminės pelėdos. Visi šie paukščiai taip pat mėgsta ramybę, stengiasi atrasti veisimuisi nuošalesnes, mažiau žmonių lankomas vietas.
Pagal minėtą Platelių ežero gamtotvarkos plano antrą etapą, jau nuo praėjusių metų vidurio lankomiausiose Platelių ežero pakrantėse stovi 4 nauji informaciniai stendai, informacinėmis lentelėmis su gamtos vertybėmis supažindina Pilies sala. Visus šiuos darbus labai atsakingai ir laiku atliko viešuosius pirkimus laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Šviesos krateris“.
Marija Jankauskienė
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus ekologė
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
