Birželio mėnesį Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos  miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkai dr. K.Godvod ir dr. J. Bačkaitis vertino Žemaitijos nacionalinio parko botaninių gamtos paveldo objektų (GPO) būklę,  matavo su amžiumi kintančius parametrus (pridedama lentelė).

Taip pat įvertino ir potencialių gamtos paveldo objektų 2 medžių – Plokščių kaimo klevo ir trikamienės eglės, augančios Plokštinės gamtiniame rezervate, būklę. 19 metrų aukščio, drevėtas bet gyvybingas ir išvaizdus  klevas, tyrėjų nuomone yra  Lietuvos rekordininkas  pagal skersmenį – 1,57 m. (apimtis 4,93 m.). Geros būklės ir gyvybinga 36 metrų aukščio išvaizdi paprastoji eglė į 3 kamienus išsiskiria 2 m aukštyje. Įspūdingas  jos kamieno skersmuo – 1,46 m, apimtis 4,58 m.

Su naujausiais visų gamtos paveldo objektų vertinimo kriterijais siūlome susipažinti  LR Aplinkos ministro  2020 m. gruodžio 3 d. įsakyme Nr. D1-736  “Dėl saugomų teritorijų (išskyrus kultūrinius rezervatus (rezervatus-muziejus), kultūrinius draustinius, istorinius valstybinius parkus) steigimo kriterijų patvirtinimo”.

Žemaitijos nacionaliniame parke auga  ir daugiau įspūdingų dydžių, ilgaamžių estetinių, ekologiniu požiūriu vertingų ąžuolų, ir kitos rūšies medžių.  Miškų, žemės ūkio žemių, namų valdų savininkus kviečiame juos vertinti ne tik ūkiniu požiūriu. Dabar Jūsų išsaugotas šimtametis medis miške, sodyboje ar ariamoje dirvoje, ateityje taps šalies ar regiono rekordininkas, o prie jo, po daugelio metų bus pasakojama apie mūsų vertybes.

 Gamtos ir kultūros paveldo sk. vyresnysis specialistas Saulius Sidabras