Dar dygsta reti ir valgomi grybai
2017-10-13 / Žemaitijos NP

Kasdien drengiantis lietus visiems įgriso iki gyvo kaulo. Ruduo tamsus, darganotas, su retkarčiais švystelėjančiu saulės spinduliu bei  akį džiuginančiu   trumpu  ryškiu vaivorykštės lanku.

Miškuose pritilo grybautojų šurmulys. O grybai mėgaudamiesi drėgmės pertekliumi, šiluma vis dar dygsta.   Netoli „Beržynėlio“ stovyklavietės prie  apie 200 metų senolio ąžuolo kūpso lyg ištisa grybų kupeta.   Tai  visoje Europoje retas  grybas kuokštinė grifolė (Grifola frondosa). Nors tai parazitinis, baltąjį medienos puvinį sukeliantis grybas, bet dėl savo retumo jis  įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą (2007 m.). Tą pačią lietingą spalio  dvyliktą dieną Laumalenkose radau  ir kitą saugomą grybą dėmėtąjį baravyką (Boletus erythropus). Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad žinomos tik šešios jo populiacijos,  viena  iš jų pažymėta ties Platelių ežeru. Mūsų parko teritorijoje šis grybas randamas įvairiose miškuose su ąžuolų priemaiša, kur  yra kalkingas dirvožemis, patenka saulės spinduliai. Vietiniai  gyventojai jį vadina paąžuoliu, bet mokslinėje literatūroje rašoma, kad baravyko paąžuolio (Boletus luridus) kotas yra su tinkleliu, o    dėmėtojo baravyko kotas lyg nubarstytas rausvais milteliais. Vos paspaudus ar prapjovus dėmėtąjį baravyką, jis pamėlynuoja. Nepaisant šito, dažnas  vietinis gyventojas deda jį pintinėn ir nuvirinęs naudoja maistui.

Stirbaitiškis Bronius Jokšas grybaudamas papelkyje  aptiko net 35 centimetrų skersmens  į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą geltonąjį piengrybį (Lactarius scrobiculatus). Šis grybas taip pat mėgsta kalkingą dirvožemį ir auga šalia upelių, pelkių, šaltiniuotų vietų. Nuo kitų piengrybių skiriasi geltonomis lyg įspaustomis  dėmėmis ant koto ir greit gelstančiomis sultimis. Dideli senesni vaisiakūniai sulčių turi mažiau. Žmonės jų maistui nerenka dėl aitrumo.

Gamtos mylėtoja Zina Jokšienė nuveda miškan, kur  tankiame vidutinio amžiaus eglyne   lyg skraidančios  lėkštės  puikuojasi pernykščiai bei šiųmečiai keturskiaučiai žvaigždinai (Geastrum guadrifidum).  Vos prisilietus prie  grybo “kaminuko” iš jo pasklinda sporų dūmelis. Raudonojoje knygoje nurodoma tik šešiolika jų radimviečių visoje Lietuvoje. O Zina per pusvalandį man parodė tris viena nuo kitos nutolusias šio grybo augimvietes.

Nepaisant darganų ir lietaus, skubėkime pasigrožėti nusidažusių medžių įvairiaspalve palate, krintančių lapų šokiu, grybų įvairove, išskrendančių paukščių virtinėmis. O besižvalgydami dar ką tik išdygusį storakotį baravyką ar mėsingą rudmėsę užmatę, kepamų grybų kvapais namus sušildysime.

Marija Jankauskienė

Gamtos ir kultūros paveldo vyr. specialistė

Aut. nuotraukose:

  1. Bronius Jokšas stebisi geltonojo piengrybio dydžiu.
  2. Kuokštinė grifolė.
  3. Keturskiaučiai žvaigždinai.
  4. Dėmėtieji baravykai.
Scroll to top