Birželis žengia per slenkstį

Štai jau birželis … Barsto takus  baigiančių peržydėti obelų žiedlapiais, vilioja melsvais neužmirštuolių žiedais, svaigina dar vis naujai besiskleidžiančių žolynų kvapais.

Grožėkimės, keliaukime, stebėkime ir stebėkimės mažais gamtos stebuklais. Jų pilna aplink, jie draugiški mums, o mes būkime draugiški aplinkai, tiems kuriuos netikėtai aptinkame, pastebime. Nelieskime, neglostykime, nesineškime namo radę jauną dar pūkuotą paukštuką ar mamų laikinai paliktą kiškutį, stirniuką, kitą jauniklį. Jais rūpinasi tėvai, o mes imdamiesi juos globoti,  juos vis tiek vienaip ar kitaip pražudome. Radę ant tako, perkelkime į kitą saugesnę vietą – ant medžio šakos  ar šalia tako esantį žolyną.

Prieš pradėdami pjauti žolę skirkime nors pusvalandį ploto apžiūrai, nes lizde tupinti kurapka, griežlė ar pempė nesitrauks nuo lizdo, o stirniukas ramiai miegos iki tol, kol jo mama grįš ir švelniai lyžtelės per margą, su aplinka susiliejantį jauniklio kailiuką. Arba sumals žolės smulkintuvas, šienapjovė… Šienapjūtės metu pražudoma daug jaunų gyvūnų, pasigailėkime jų, palikime geriau ruožą nenušienautą, jei ten stebime besilankančią stirną ar girdime vakarais kreksinčią griežlę. Tokiame paliktame nešienautame pievos gabalėlyje saugiai išsives jauniklius pievų paukščiai, pasislėps  jauniklius auginantys kiti gyvūnai, sėklas pabers žydintys pievų augalai.

Pjaudami veją kieme ar sode palikime lopinėlį žydinčių augalų. Ten galės nutūpti bites, kamanės, drugeliai, ropinės vis labiau nykstančios boružėlės, kiti vabzdžiai. Pagalvokime apie savo vaikus ir anūkus, kur jie jei ne savo sodyboje pažins rasakilas, gysločius, veronikas, neužmirštuoles, raktažoles, žiognages ir kitus augalus, ant jų ropojančiaus vabaliukus, medų renkančias bitutes ir išmoks juos branginti bei saugoti.  Tik visų mūsų dėmesys supančiai gyvenamajai aplinkai gali persiduoti iš kartos kitai kartai.

Ekologė Marija Jankauskienė