Audėja

2021-11-08 / Žemaitijos NP

Iki Antrojo Pasaulinio karo valstiečių ūkiai visoms buitinėms reikmėms reikalingus audinius pasigamindavo patys savo šeimos pajėgomis. Mokytis austi mergaitės pradėdavo 14-15 metų, o būdamos 17-os jau puikiai tai darydavo. Audinių būta visokiausių, amatui naudoti ne tik vietiniai siūlai: linai, vilna, bet ir pirktiniai: medvilnė ar šilkas. Aišku, tai nuo finansų priklausė… Merginos ne tik šeimos poreikiui austi turėjo, bet ir kraitį susikrauti. Viską: patalynę, paklodes, užvalkalus, drabužius, rankšluostėlius – savo rankelėmis… Jei nemoki austi, sakydavo, esi „liurba“.

Kazė Katkienė, visų meiliai Kazyte vadinama, austi pradėjo tik išėjusi į pensiją. Paklūsta šiai plateliškei, kilusiai nuo Varnių, įvairūs audimai. Tiek plonytę prijuostę ar tradicinę žemaitišką skarelę-raištelį Kazytė nuaus, tiek sunkų vilnonį audinį tautiniam sijonui, lovatiesę ar puikiausių raštuotą abrūsą…

Stakles ne tik namuose Kazė bildina, o ir Platelių dvaro sodybos Tradicinių amatų centre. Iš čia po šeštadieninio audimo išeidama džiugiai atsisveikina „nu tai iki utarnika“ (antradienio), nes renkasi Audimo klubo nariai du kartus per savaitę: antradieniais ir šeštadieniais.

Džiaugiamės turėdami tokį puikų žmogų savo bendruomenėje. Pozityviai nusiteikusi, patarimų niekuomet negailinti ir visuomet veiksme – tokia ta mūsų Kazytė.

Vaizdo įrašo nuorodą rasite paspaudę čia

Scroll to top