Apie pagalbą laukiniams gyvūnams

Nė vienas nepraeiname abejingai pro ant žemės cypsintį paukščio jauniklį, stirniuką, aptiktą pievoje, ar kitą mums atrodantį gal sužeistą, o gal tėvų paliktą gyvūną. Stabtelime ir svarstome, ką gi daryti: imti, palikti? Šiuo metų laiku, kai miškuose, laukuose knibžda gyvūnų jaunikliai, gali tekti spręsti šį klausimą ne vienam. Žinokime, kad gamtoje mūsų pagalba laukiniams gyvūnams ne visada reikalinga.

Aptikę aukštoje žolėje besislepiantį stirniuką, nelieskite jo, neneškite namo. Jis, gimęs laisvėje, turi joje ir augti. Greičiausiai mama stirna yra netoliese ir tik laukia, kol pasitrauksite.Taip pat neskubėkite kišti užantin ant žemės rasto paukščio jauniklio ir prisiimti globėjo vaidmens. Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar tai jau lizdą palikęs, bet dar gerai neskraidantis jauniklis, ar iš lizdo netyčia iškritęs paukštelis. Pirmuoju atveju, jei manote, kad jam rastoje vietoje gali būti nesaugu (šmirinėja katės, yra greta važiuojamosios kelio dalies ir panašiai), užtenka paukštelį tik pakelti nuo žemės ir padėti ant artimiausio medžio, krūmo šakos. Netoliese galite išgirsti išgąstingus suaugėlių garsinius signalus. Paprasčiausiai kai kurių rūšių paukščių jaunikliai lizdus palieka dar nevisiškai mokėdami skraidyti, nes lizdas pasidaro per ankštas gausiai šeimynai. Jie laikosi ant gretimų šakų. Pasitaiko, kad tokie mažyliai neišsilaiko dėl stipresnio vėjo ar patirties stokos ir nukrenta ant žemės. Kad ir nesančiais lizde, tėvai jais rūpinasi, vis dar maitina. Todėl nesineškite nei rasto pelėdžiuko, nei strazdo jauniklio. Neatimkite jų iš tėvų. Antruoju atveju jauniklis bus dar plikas ir savarankiškai labai mažai judės. Turėtumėte dairytis aplinkui, kad pastebėtumėte jo lizdą ir, jei įmanoma, įkeltumėte į jį. Jei lizdelis iškritęs, pabandykite jį saugiai įtvirtinti tarp medžio šakų, arčiau kamieno. Kadangi tokio amžiaus paukštukus namuose išauginti yra nepaprastai sunku, stenkitės juos grąžinti tėvams. Jie tikrai žino, kaip mažylį auginti.

Visai kitokių veiksmų reikia imtis pastebėjus sužeistą, sergantį ar į kokias nors pinkles patekusį gyvūną. Šiuo atveju nereiktų likti abejingiems ir stengtis pagelbėti. Jei paukštis įsipainiojo virvėje, žmogaus neatsakingai paliktoje laukuose, ar pakliuvo į valo, palikto vandenyje, pinkles, išlaisvinkime, ir sparnuočio gyvybė bus išgelbėta. Sužeistą gyvūną reiktų pristatyti veterinarijos gydytojui, kad įvertintų jo būklę, arba kreiptis į Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namus, nes patys, nebūdami geri gyvūnų biologijos žinovai, galime tik pakenkti bandydami jį išgydyti. Beje, vertėtų priminti, kad, radus tiek sveiką, tiek sužeistą, ligotą saugomos rūšies gyvūną, apie jo radimo faktą reikia pranešti Aplinkos apsaugos agentūrai. Taip pat žinokime, kad yra draudžiama nelaisvėje laikyti laukinių paukščių rūšis, natūraliai paplitusias Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, ir kurios pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles nepriskiriamos medžiojamiesiems gyvūnams.

Prieš mėnesį į Žemaitijos nacionalinio parko direkciją paskambinusi Domicėlė Platakienė iš Skirpsčių kaimo pranešė, kad prie jos namų laikosi suaugusi pilkoji gervė. Moteriai pasirodė įtartinas toks paukščio elgesys. (Įprastai,  gervės žmonių artyn neprisileidžia, dar iš tolo pamačiusios mus, tuoj kyla ar slepiasi pelkėje). Atrodė, lyg ilgakojė  gražuolė prašytųsi žmogaus pagalbos. Pasirodo, paukščiui buvo sužeistas sparnas. Gervė noriai lesė Domicėlės  pasiūlytą lesalą – net keletą kartų grybštelėjo jo iš ištiesto  delno. Laikina globėja suprato, kad paukščiui būtina profesionali pagalba, todėl nieko nelaukusi kreipėsi į Vakarų Lietuvos gyvūnų globos namų specialistus, kurie  paukštį išsivežė gydymui.