Apie barščius – ne lėkštėje, bet lauke

Pavasarinių darbų verpete nepamirškime svetimžemio, invazinio augalo – Sosnovskio barščio, apie kurį yra girdėję daugelis. Tai aktualu ne tik tiems, kurių valdomuose žemės sklypuose šis augalas yra jau išplitęs, bet ir tiems, kurių sklypai ribojasi su užsikrėtusiais ar yra jų artimoje aplinkoje. Šiuo atveju nuo situacijos ,,čia dar neauga“ virtimo į ,,čia jau auga“ gali užtekti ir vieno palankaus vegetacijos sezono. Nelikite abejingi, patikrinkite vietas greta Sosnovskio barščio paplitimo židinių, ar nėra įsisėjusių ir sudygusių jaunų barščio individų ten, kur jų anksčiau nebuvo. Neleiskite jiems plisti. O tiems, kurių žemėje šis agresyvus augalas jau yra įleidęs šaknis, reikia nedelsti ir jį naikinti visais teisėtais būdais. Norimo rezultato – žemės be Sosnovskio barščio sąžalynų pasieksime tik tada, kai jie bus naikinami visur.

Atlikus Sosnovskio barščio paplitimo tyrimus Žemaitijos nacionaliniame parke nustatyta, kad jis yra išplitęs penkiolikoje skirtingų vietų, dvi iš jų – parko buferinėje apsaugos zonoje. Beveik pusė iš nustatytų augaviečių – Platelių miestelyje. Taip pat auga Užpelkių, Kruopių, Babrungėnų, Žvirblaičių kaimuose ir kitur. Žinomi barščiais užkrėsti atskiri žemės plotai užima nuo kelių iki keliasdešimt arų ir iš viso sudaro apie 4 ha. Tai nedaug, palyginus su paplitimo mastais Lietuvoje: manoma, kad barštis šalyje yra ,,užkariavęs“ apie 12–15 tūkstančių hektarų. Nacionalinio parko teritorijoje daugiausia barščio augaviečių aptikta sodybvietėse, kur, tikėtina, buvo specialiai sodinami kaip dekoratyviniai augalai. Taip pat aptikti žemės ūkio naudmenose, pamiškėse, pakelėse, apleistuose karjeruose, kur ,,pabėgo“ iš sodybų savaime arba žmogaus pagalba.

Apie būtinybę naikinti Sosnovskio barštį žmonės suprato susidūrę su jo agresyvumu ir kenksmingu poveikiu žmogaus sveikatai. Todėl daugelis kalbintų žmonių metai iš metų, visokiais būdais bando jį išguiti iš savo žemės. Pliko verdančiu vandeniu, barsto druska, kasa, pjauna, aria ir panašiai. Vienas sutiktas žmogus pasakojo ir rodė plotelį pakelėje, kur jau trečius metus vykdo intensyvią kovą su barščiais. Du metus bandė įveikti herbicidais, nepavyko. Vis išdygdavo naujų individų. Tada nutarė naikinti tik iškasdamas. Nors po kasimo tai šen, tai ten vėl kyšojo pavieniai jauni barščių lapeliai, savininkas buvo nusiteikęs ryžtingai ir nusprendęs kovoti iki pergalės. Kas tol, kol neliks nei vieno. Tik su nerimu dairėsi į vos už kelių šimtų metrų esančią teritoriją, kur barščių sąžalynas paliktas likimo valiai ir iš ten sėklų vėl gali būti užnešta į jo sklypą. Eilę metų su augalu svetimšaliu, išplitusiu kultūros paveldo teritorijoje Platelių dvaro sodyboje, kovoja ir Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Platelių seniūnija. Kasant šaknis, šienaujant kelis kartus per vegetacijos sezoną, pavyko tik sustabdyti jo plitimą, sumažinti gausumą, bet ne išnaikinti. Mūšis tęsiasi.

Kodėl taip sunku suvaldyti Sosnovskio barštį? Mokslininkai yra pasiūlę įvairių jo naikinimo būdų ir priemonių. Galima naikinti cheminėmis, mechaninėmis priemonėmis (kasti, arti, šienauti, dengti), ganyti avis, ožkas, bet nei vienas jų negarantuoja šimtaprocentinės sėkmės. Augalas labai gajus. Kiekvienas barščio žiedynas subrandina vidutiniškai 20 tūkst. sėklų, o ypač didelis augalas – net iki 100 tūkst. sėklų. Jos išlieka gyvybingos keletą metų. Todėl vienus augalus išnaikinus, iš žemėje esančio sėklų banko išdygsta vis nauji barščiukai. Kasant per sekliai, neiškasama visa šaknis, (ji būna iki 10 cm storio ir įsiskverbusi giliai į žemę), todėl augalas gali atželti. Svarbiausia kovoje su šiuo augalu neprarasti kantrybės ir taikyti ilgalaikius, įvairius naikinimo būdus. Jie visi išsamiai aprašyti ,,Kenksmingų žmogaus sveikatai invazinių rūšių augalų naikinimo metodikoje”, kurią rasti galite Aplinkos ministerijos internetinėje svetainėje, porubrikėje ,,Invazinės rūšys“ (http://www.am.lt/VI/index.php#a/17447).

Keli praktiniai pastebėjimai. Mažame plote išplitusius Sosnovskio barščius galite uždengti geotekstile ar stora juoda plėvele. Svarbu dengimui naudojamą medžiagą gerai prispausti, kad augalai jos neiškilnotų, nerastų kelio į saulę. Uždengtą plotą laikykite bent porą metų. Jei kasate, barščio šaknis pakirskite 10-15 cm gylyje. Iškastų šaknų su gruntu niekur nevežkite, kad neišplatintumėte augalų naujose vietose. Sukraukite šaknis į krūvą tvarkomame plote ir uždenkite. Šienaukite dažnai, neleiskite augalams žydėti ir brandinti tūkstantinės sėklų  armijos. Neskinkite skėčius primenančių augalų žiedynų. Jei juose jau yra subrendusių sėklų, augalus galite netyčia išplatinti. Ypač svarbu pabrėžti, kad, nepriklausomai nuo Sosnovskio barščių naikinimo būdo, visada privalote naudoti visas kūno dalis nuo žalingo augalo poveikio apsaugančias priemones.

Būkime atsakingi ir nedelskime, naikinkime Sosnovskio barščius.

Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vyr. specialistė

Gitana Sidabrienė