Inventorizuojant medžius LIFE Osmo Baltic projekte – retas susitikimas su žvirbline pelėda

Vykdydami LIFE Osmo Baltic projektą, ne tik inventorizuojame senuosius medžius, bet ir teikiame duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie surastas Raudonosios knygos  rūšis, taip pat aptiktas plėšriųjų paukščių bei juodųjų gandrų lizdavietes. Praėjusiais metais tokių stebėjimų susikaupė nemažai, o dabar norėtume pasidžiaugti vienu iš įdomesnių paskutinių mūsų stebėjimų. 2025 metų sausio 18 dieną netoli Plungės esančiame miškelyje pavyko pamatyti žvirblinę pelėdą. Pakilo nuo žemės ir netoli nuskridusi, atsitūpė ant lazdyno šakelės. Visiškai nebijojo žmogaus, nenuskrido fotografuojama, tik žvalgėsi aplinkui, nepaleisdama iš nagų savo grobio – pelėno.

 Tai mažiausia iš Lietuvoje gyvenančių pelėdų. Skirtingai nuo daugumos pelėdų rūšių, ji aktyvi ir dieną. Įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, nors gal nėra ypatingai reta, tik ne visų pastebima ar atpažįstama. Tinkamiausias biotopas – brandūs eglynai ar mišrūs miškai. Tai yra sėslus paukštis, pas mus gyvenantis ištisus metus. Minta ne tik peliniais graužikais, bet ir smulkiais paukščiais. Per daugelį metų ją pamatyti pavyko tik kelis sykius. Jos balsas – tai švilpčiojimas, visiškai nepanašus į mums įprastos naminės pelėdos ūbavimą. Abi šios pelėdos, o ir dauguma kitų rūšių, apsigyvena medžių drevėse ar genių iškaltuose uoksuose. Naminė pelėda perėti pradeda anksti, dažnai net vasario mėnesį, žvirblinė – balandžio. Abi šios rūšys apsigyvena ir inkiluose. Žvirblinei pelėdai tinkami varnėnams skirti inkilai, kurių landa apie 6 cm. Pelėdos nekrauna lizdo, todėl į inkilo dugną reikia įdėti drožlių. Tačiau pagrindinė priemonė šio nuostabaus paukštelio, o ir daugelio kitų gyvūnų rūšių, ne tik pelėdų, išlikimui – drevėtų medžių išsaugojimas.

#LIFEosmobaltic #LIFEprogramme #ŽemaitijosNacionalinisParkas