Užgavėnės

Užgavėnių persirengėliai pozuoja nuotraukai

Užgavėnės – tai slenkstis tarp nueinančios žiemos ir ateinančio pavasario. Antradienį, 46-tą dieną prieš Velykas skelbiamas galas žiemai – visoje Lietuvoje nuo senų senovės švenčiamos Užgavėnės.

Žemaičių Užgavėnės neįsivaizduojamos be persirengėlių ir jų keliamo šurmulio. Platelių apylinkėse persirengėlių kompanijos, vadinamos “Užgavėnių žydais”, buvo populiarios nuo senovės. Pokaryje Užgavėnių tradicija priblėso, atgaivinta 7-to dešimtmečio II-oje pusėje. Tuomet plateliškiai šventė ne Užgavėnes, o Žiemos palydų šventę. Platelių Užgavėnės buvo populiarios: “žydų” pulkai sugužėdavo ne tik iš aplinkinių kaimų, bet ir iš Plungės, Kretingos, Vilniaus.

Pagrindiniai Užgavėnių personažai yra šie:

Nuo 1991 m. Užgavėnes organizuoja Žemaitijos nacionalinio parko direkcija. Mažieji „žydukai“ ir „ubagėliai“ po sodybas pradeda vaikščioti pirmadienį. Antradienį ,,didžiųjų žydų” kompanijos iš ryto lanko aplinkinių kaimų, miestelių sodybas. Vakarop ,,žydai” susirenka į Platelių miestelį, puikuojasi vieni prieš kitus, vežiojama Morė, uždegamas Užgavėnių laužas, sudeginama Morė. Užgavėnės baigiasi „ubagų“ baliumi.

Scroll to top