Vykdant urbanistinių vietovių patikrinimus ir tęsiant gerąją praktiką – vietos bendruomenių metodinį konsultavimą – Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės teritorinio skyriaus atstovai kartu su kitų institucijų specialistais 2022 m. spalio mėn. 6 d. (ketvirtadienį) lankysis Beržoro etnoarchitektūriniame kaime. Nuo 14 val. organizuojama vieša konsultacija gyventojams, kalbėsimės apie kultūros paveldo vietovę, apie jai taikomus paveldosaugos reikalavimus, statinių priežiūrą. Statinių savininkai turės galimybę užduoti rūpimus klausimus ir gauti specialistų atsakymus. Konsultavimo vieta – Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia. Beržoras – tai senas gatvinis kaimas, minimas nuo XV a., valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre kodas 21324). Bažnytkaimis yra išsaugojęs tradicinį kraštovaizdį, sakralinės architektūros ansamblį, turtingas mažosios architektūros vertybėmis. XV-XVI a. Beržoro dvarą ir kaimą valdė Kęstgailų giminė. 1509 m. minima, kad Beržoro dvaras priklauso jaunesniajam Mikalojui Kęstgailai (m. 1512). XVI a. II p. atiteko Platelių klebonijai ir nuo tada iki 1842 m. priklausė bažnytinėms Platelių žemėms. Iki XVIII a. vidurio bažnyčios nebuvo, tik XVI-XVII a. kapinaitėse stovėjo Šv. Jono Nepomuko koplyčia. Nuo 1743 m. Beržoru rūpintis pradėjo Platelių klebonas Šv. Sosto raštininkas, popiežiaus rūmų palydovas ir rūmų tarybos narys kun. Juozapas Vaitkevičius (m. 1767 m.). Jo iniciatyva 1746 m. pradėta statyti ir 1777 m. konsekruota Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčia. Ji buvo Alsėdžių dekanato Platelių parapijinės bažnyčios filija. Gavus žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus (1700-1762) pritarimą taip pat J. Vaitkevičiaus rūpesčiu 1759 m. Beržore pradėtas kurti pranciškoniškojo tipo 14 stočių Kristaus kančios kryžiaus kelias. Per trumpą laiką parapijiečių lėšomis ir pastangomis pastatyta 14 medinių Beržoro kalvarijos koplyčių. Pirmosios 7 koplyčios išdėstytos kalvotoje vietovėje, atstumai tarp jų nustatyti atsižvelgiant į 14 kalvarijos stočių vadovuose nurodytą žingsnių skaičių. Likusios 7 koplyčios pastatytos ant kalvos. Nuo 1760 m. pradėjusi veikti Beržoro kalvarija yra vienintelis Lietuvoje išlikęs XVIII a. Kryžiaus kelio architektūrinis ansamblis. Po J. Vaikevičiaus mirties kaimo reikšmė kiek sumenko, tačiau Beržore buvo Platelių parapinės kapinės, o Beržoro kalvarijoje vyko dveji atlaidai per metus. Atskiromis kalvarijos koplyčiomis rūpinosi visos Platelių parapijos kaimai. Po 1863 m. sukilimo apribotos Kalvarijos apvaikščiojimo apeigos buvo atnaujintos po 1905 m. XIX a. pab. kaime minima buvus apie 50 namų, sodybų skaičius beveik nepakito iki šių dienų. 1962-1964 m. nugriautos Beržoro kalvarijos koplyčios atstatytos atkūrus Nepriklausomybę XX a. paskutiniame dešimtmetyje.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
