“Natura 2000” tinklui – 30 metų

Šiais metais gegužės 21 d. bus minima 30 metų, kai įkurtas ekologinis “Natura 2000” tinklas. Didžiausias pasaulyje saugomų teritorijų tinklas siejamas su gamtos vertybių išsaugojimų Europos Sąjungos šalyse. Europos ekologinis tinklas „Natura 2000“– sudarytas iš teritorijų, kuriose yra tam tikro tipo Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir jose yra tipiškų  bei nykstančių rūšių. Į „Natura 2000“ tinklą įeina ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kuriose saugomos nykstantiems paukščiams svarbios buveinės (miško sklypai, pelkės, pievos, vandens telkiniai). Lietuvoje be jūrinės dalies yra apie 13 procentų “Natura 2000” teritorijų.

Žemaitijos nacionalinis parkas yra „Natura 2000“ tinklo dalis, išskyrus Platelių ir Žemaičių Kalvarijos urbanistinius draustinius, rekreacinio prioriteto zonas, patenka į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai (BAST) ir į paukščių apsaugai svarbių teritorijų sąrašą (PAST). “Natura 2000” ekologinis tinklas Lietuvoje  buvo įsteigtas pagal Buveinių direktyvą 92/43/EEB ir pagal Paukščių direktyvą 79/409/EEB.   Buveinių ir Paukščių direktyvos yra privalomi ES teisės aktai. Jų nuostatos perkeliamos į nacionalinę teisę ir turi būti įgyvendintos.

Daugeliui rūšių yra iškilęs pavojus dėl sparčiai nykstančių jiems tinkamų buveinių, todėl svarbu atkreipti visuomenės dėmesį ir užtikrinti jų apsaugą, taip pat atkurti buveines. Biologinės įvairovės būklė Europoje blogėja, todėl jos išsaugojimas yra vienas iš Europos Sąjungos prioritetų būsimą dešimtmetį

Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje pagal Buveinių direktyvą yra nustatyta 16 iš 54 Lietuvoje identifikuotų saugotinų europinės svarbos buveinių tipų ir jų preliminarūs plotai.  Be Europos Sąjungoje saugomų Buveinių mūsų parkas patenka į “Natura 2000” tinklą ir dėl 3 europinės svarbos augalų rūšių bei 9 gyvūnų rūšių. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas visoje Europoje nykstančių  augalų dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės bei mažojo varpenio apsaugai. Tuo tikslu kasmet šienaujamos pievos ir pelkės, kur gausiausiai šie augalai auga: Gaudupio, Siberijos, Paburgės, Briedinės ir kitos.  Kasmet tvarkoma ir mažojo varpenio-sausa smėlinga 0,8 ha ploto kalvelė – augimvietė Jogaudų kaime.

Atliekamas valstybinis monitoringas rūšių, kurios įrašytos į Buveinių bei Paukščių direktyvas.  Stebimos didžiojo auksinuko, auksuotosios šaškytės, šarvuotosios skėtės, dvijuostės nendriadusės, keturdantės suktenės, ovaliosios geldutės, skiauterėtojo tritono, ūdros, lūšies populiacijos.

Pagal Paukščių direktyvą didžiausią dėmesį turime skirti trims paukščių rūšims: gulbei giesmininkei, griežlei ir  miškuose gyvenančiai jerubei.

Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai dar yra priskirta 11 Natura 2000 teritorijų pagal Buveinių direktyvą ir 3 pagal Paukščių direktyvą. Jos yra Mažeikių, Telšių, Skuodo, Klaipėdos bei Telšių rajonuose.

Natura 2000 tinklui keliamus reikalavimus galime įgyvendinti tik padedant vietiniams gyventojams, ūkininkams, miškininkams ir kitoms valstybinėms institucijoms.

Parengė ekologė Marija Jankauskienė