Sužavėjo menininkų padarytų darbų gausa ir įvairovė

Rugsėjo 22-ąją Žemaitijos nacionaliniame parke vyko nemokama ekskursija „Žemaitijos nacionalinio parko menininkai“, skirta Pasaulinei turizmo dienai paminėti. Ši diena tradiciškai minima rugsėjo 27 d. Šiemetinė jos tema – „Turizmas ir kultūros apsauga“.

Į renginį dalyviai atvyko iš Kuršėnų miesto, Platelių miestelio, Gilaičių ir Zobėlų kaimų.

Parke ir šalia jo gyvena devyni menininkai. Šį kartą apsilankėme pas tris iš jų: Leonardą Černiauską, gyvenantį ir kuriantį buvusiame vandens malūne Babrungėnų kaime, Vytą Jaugėlą Gintališkėje bei Kazį Striaupą Dovainiuose.
Tapytojas, medžio meistras Leonardas Černiauskas gimė 1947 metais Plungėje. S. Žuko dailės technikume įsigijo dailininko dekoratoriaus su meninės fotografijos specializacija specialybę. Dirbo dailininku Kaune, nuo 1964 m. – medžio drožėju, dailininku etalonų kūrėju Plungės įmonėje “Minija”. 1989 metais nusipirko Platelių dvaro vandens malūną Babrungėnų kaime. Menininkas pastatą suremontavo ir jame įkūrė savo meno galeriją ir kūrybines dirbtuves.

Dailininkas yra surengęs apie 80 personalinių tapybos darbų parodų. Jo tapybos darbai puikuojasi privačiose kolekcijose Lietuvoje, Europoje, JAV.

Grįždami iš Babrungėnų, pakeliui stabtelėjome Beržoro bažnytkaimyje. Čia, senosiose kapinėse, aplankėme vieno iškiliausių Žemaitijos krašto liaudies menininko Stanislovo Riaubos kapą. Toliau keliavome į Gintališkę, kurioje gyvena ir kuria savo privačią darbų ekspoziciją įkūręs ir senienų kolekciją surinkęs V. Jaugėla. Jis gimė 1938 m. spalio 18 d. Raseinių r. Paupio kaime.

Menininkas, fotografas, kino mėgėjas, medžio drožėjas, tapytojas, senienų rinkėjas, daugelio kultūrinių renginių organizatorius ir … įdomus pašnekovas, nes knygų skaitymas, kaip ir kelionės, – vienas iš mėgstamiausių jo pomėgių. 2000-aisiais priimtas į tautodailininkų sąjungą. Aktyvų dalyvavimą kultūrinėje veikloje parodo pilnas albumas įvairiausių renginių ir parodų padėkos raštų. 2018 metais V. Jaugėlai suteiktas Platelių garbės piliečio vardas.

Menininkas dirbo Žadvainių, Gegrėnų, Dovainių, Gintališkės kolūkiuose pirmininko pavaduotoju, o kai kur – pirmininku.  1990-1995 m. buvo Platelių apylinkės viršaitis. Vėliau dirbo Gintališkės kultūros namų direktoriumi, dabar – pensininkas.

Jaugėla kolekcionuoja pinigus ir pieštukus. Pinigai į storiausią albumą nebetelpa. Pieštukų yra surinkęs virš šimto iš įvairiausių šalių.

„Fotografija, tapyba, drožyba mane įsuko į savotišką ratą, iš kurio ištrūkti nebeįmanoma. Koplytstulpiai, kryžiai, parodos, noras padaryti geriau, daugiau, gražiau tiesiogines pareigas paverčia niekais. Dar daug ką reikia padaryti, o laiko lieka vis mažiau ir mažiau…“, – taip jis yra sakęs apie save. Ir šį kartą atvykus į svečius virtuvėje kaukšėjo drožybos įrankiai. Ant stalo gulėjo baigiama drožti Užgavėnių kaukė, o šalia namo esančiame garaže gulėjo masyvus iš ąžuolo baigiamas daryti žemaitiškas kryžius. „Už kiekvieną nuodėmę – po vieną kryžių reikia padaryti“, – kaip visada juokavo menininkas, ne vieną jų pagal užsakymus padaręs. Jo tapybos darbais nukabinėtos erdvaus namo sienos.

Aplankėme ir Dovainių kaime gyvenantį Kazį Striaupą, kuris gimė 1932 m. kovo 1 d. Kubakių kaime, Žemaičių Kalvarijos apylinkėje. Ilgą laiką dirbo vairuotoju Dovainių, vėliau – Platelių kolūkiuose. Mirus žmonai, atsiradus laisvesnio laiko, maždaug prieš 25 metus pradėjo drožinėti.

Dabar K. Striaupa – garsus medžio meistras, net du kartus  (2006 m. ir 2011 m.) pelnęs Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamos respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“ nugalėtojo titulą.

1999 m. menininkas lankytojams atvėrė savo pastatytos klėtelės, kurioje eksponuojami drožiniai, duris. Nuo 2000 m. jis – Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, aktyviai dalyvauja tautodailininkų rengiamose parodose. K. Striaupos darbų yra įsigijusi Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, daug jų sukaupta pas privačius asmenis.

Mėgsta jis medžius skiepyti, žvejoti, grybauti, uogauti. Ir dainą užtraukia, nes saviveikloje ilgus metus dalyvavo. Užgavėnes visada mėgo, ne vieną kaukę yra joms pasidaręs.

Visada svetingas, obuoliais, slyvomis ir kitomis gėrybėmis kaimynus ir pažįstamus apdalija.

Atvykusieji į renginį buvo sužavėti menininkų padarytų darbų gausa ir įvairove, svetingumu ir nuoširdumu. „Net sunku patikėti, kad tokiuose kaimuose gyvena tokie įdomūs ir kūrybingi žmonės“, – stebėjosi svečiai iš Kuršėnų.

Aušra Brazdeikytė,

Lankytojų aptarnavimo sk. gidė