Aplinkos ir paslaugų pritaikymas visiems tai yra subalansuoto vystymosi dalis. Tokia mintimi prasidėjo 2017 m. spalio 19-20 d. Plateliuose vykusi tarptautinė konferencija kurioje dalyvavo apie 80 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Danijos ir Suomijos.
Konferencijos tikslas buvo pasidalinti gerąja patirtimi pritaikant aplinką ir paslaugas žmonėms su specialiaisiais poreikiais, identifikuoti problemas, su kuriomis susiduria įvairią negalią turintys žmonės. Šiuo metu pasaulyje yra 600-900 mln. žmonių turinčių įvairią negalią. Be to, nemažai žmonių yra senyvo amžiaus ar turintys trumpalaikį apribotą judėjimą dėl patirtų traumų. Vien Europoje yra 50-80 mln. gyventojų turinčių negalią. Iš jų apie 70 proc. gali ir nori keliauti bei pažinti įvairias pasaulio šalis ir objektus. Žiūrint iš verslo pusės, tai yra didžiulė potenciali rinka visai Europai ir kartu kiekvienam regionui atskirai. Kodėl Europa yra įdomi visiems keliautojams? Čia yra aplinkos, politinis ir socialinis saugumas, geras maistas, įdomūs objektai, socialinis-kultūrinis subalansuotumas. Europoje taip pat didėja verslo ir viešojo sektoriaus kompetencija, atsiranda naujos paslaugos ir paslaugų paketai, skirti visiems žmonėms, įskaitant žmones su specialiaisiais poreikiais. Pažymėtina, kad neįgalieji nori naudotis tokiomis pačiomis paslaugomis, aplankyti tokius pačius objektus kaip ir žmonės neturintys negalios. Deja, kol kas neužtenka apgyvendinimo įstaigų, kurios būtų visiškai pritaikytos žmonėms su specialiaisiais poreikiais. Konferencijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad vieno objekto pritaikymas visiems nesukuria draugiškos aplinkos visai vietovei, nes dažnai tik vienas pritaikytas objektas regione nėra patrauklus atvažiuoti neįgaliesiems. Turi būti sukurta visa paslaugų ir lankytinų objektų sistema, t.y. vietovėje turi būti keletas pritaikytų lankytinų objektų, maitinimo įstaigos, apgyvendinimo įstaigos, galimybė patogiai patekti iki lankytino objekto. Be to, dažnai susiduriama su informacijos stoka. Planuojant savo kelionės maršrutus, sunku rasti informaciją apie objektų pritaikomumą visiems, paslaugų teikėjų pasiruošimą priimti žmones su specialiaisiais poreikiais.
Konferencijos metu buvo atkreiptas dėmesys į tai, ko dažnai nematome. Visiems yra suprantamos matomos negalios, kaip judėjimo negalia, regėjimo negalia ir pan. Tačiau dalis žmonių turi nematomas negalias, tokias kaip įvairūs smegenų pažeidimai (mokymosi problemos, dislekcija, dezororientacija ir pan.). Todėl pritaikant ypatingai miestus ir gamtines aplinkas, turi būti įrengta infrastruktūra, kurios pagalba žmonės galėtų lengvai orientuotis, lengvai gauti informaciją, išsikviesti pagalbą. Visos šios priemonės leidžia žmonėms turintiems tokios tipo negalią savarankiškai keliauti ir pažinti teritorijas.
Kaip vienas geriausių miesto pritaikymo neįgaliesiems pavyzdžių buvo pristatytas Liepojos miestas. Šiame mieste infrastruktūra sutvarkyta taip, kad ir regėjimo negalią ir kitokią negalią turintys žmonės gali laisvai savarankiškai keliauti ir pažinti miestą. Čia yra įrengtos specialiomis trinkelėmis išdėtos juostos, kurios padeda orientuotis regėjimo negalią turintiems asmenims, šviesoforai turi garsinius signalus bei Brailio raštu užrašytus simbolius, nurodančius kryptį, eismo juostų skaičių. Šaligatviai įrengti taip, kad jais būtų lengva judėti žmonėms su vežimėliais. Visa ši infrastruktūra buvo sutvarkyta tampriai bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis. Taigi, šis gerasis pavyzdys parodo, kad siekiant teritorijas pritaikyti visiems, būtina su neįgaliųjų organizacijomis diskutuoti dar pirminėse projektavimo ir planavimo stadijose. Vis dėlto, patys neįgalieji ir yra geriausi ekspertai ir gali rekomenduoti geriausius pritaikymo neįgaliesiems būdus.
Konferencijos dalyviai turėjo galimybę ne tik išklausyti puikių pranešimų, užduoti klausimus bei dalyvauti diskusijose, bet ir natūroje pamatyti Žemaitijos nacionaliniame parke jau esantį neįgaliesiems pritaikytą Šeirės taką, susipažinti su Platelių ežero apžvalgos platformos rekonstrukcijos eiga, išbandyti jau išklotas dangas, pateikti savo siūlymus ir pastabas.
Konferencija organizuota, įgyvendinant INTERREG V Latvijos-Lietuvos programos 2014-2020 programos projektą „UniGreen“. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija yra labai dėkinga lektoriams Leenai Kuosmanen ir Laurea universiteto Suomijoje, Mariui Ceiruliui iš Latvijos, Gintai Žemaitaitytei, atstovavusiai Lietuvos žmonių su negalia asociaciją, Riikai Mansikkaviita, projekų vykdytojai iš Metsahallitus Parks&Wildlife, Suomijos už puikius pranešimus, suteikusius naują požiūrį ir žinias, bei Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos savanorei Ionai Necsai už puikiai pravestą konferenciją.
Žemaitijos nacionalinio parko direktorius
R. Lydis.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
