RENGINYS VISUOMENEI ,,LIETUVOS REGIONŲ SPALVOS”

2017-04-14 / Žemaitijos NP

Rugpjūčio 21 d. 15.00 val.

15.00 – 15.30 val. – Lietuvos saugomų teritorijų darbuotojų eisena nuo Platelių kultūros centro iki Platelių  jachtų klubo.

 

15.30 – 18.30 val. – renginys visuomenei ,,Lietuvos regionų spalvos“

  • Tradicinio folkloro koncertas (Aukštaitija – folkloro ansamblis „Čiulbutė“  (vad. Sigutė Mudinienė), Dzūkija – Marcinkonių kaimo etnografinis ansamblis (vad. Rimutė Avižinienė), Mažoji Lietuva – Nidos KTIC ,,Agila“ folkloro ansamblis „Giedružė“ (vad. Audronė Buržinskienė), Suvalkija – Vištyčio regioninio parko folkloro ansamblis ,,Šilojai“ (vad. Aldona Krapavickienė), Žemaitija- Žemaitijos nacionalinio parko folkloro ansamblis ,,Platelē“ (vad. Aivaras Alminas), pavieniai muzikantai ir pasakotojai iš visos Lietuvos.
  • Regionų kiemeliai (tradiciniai amatai, kulinarinis paveldas, amatininkų mugė).
  • ,,Laimės šulinys“.

 

Renginio organizatoriai: Žemaitijos nacionalinio parko direkcija, Lietuvos valstybinių parkų ir rezervatų asociacija.

 

Partneriai: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos, Platelių seniūnija, Žemaičių Kalvarijos Platelių kultūros centro filialas.

 

***

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-uosius metus paskelbė Etnografinių regionų metais. Etnografinių regionų metų tikslas – telkti visus Lietuvos etnografinius regionus, įvairiapusiškai atskleisti jų savitą kultūrą. Remiantis susiklosčiusia tradicija, Lietuvos Respublikos teritorija dalinama į penkis etnografinius regionus: Aukštaitiją, Dzūkiją (Dainavą), Mažąją Lietuvą, Suvalkiją (Sūduvą) ir Žemaitiją. Svarbiausi kriterijai, pagal kuriuos brėžiamos Lietuvos etnografinių regionų ribos, yra: materialinės ir dvasinės kultūros reiškinių (darbo, šeimos, kalendorinių ir bendruomenės švenčių, kalbos (tarmių), folkloro, tradicinių amatų ir verslų, kulinarinio paveldo, architektūros, drabužių, audinių ir kt.) regioninis savitumas.

Dzūkija sunkiai įsivaizduojama be dainingų, draugiškų regiono gyventojų, be miško amatų ir savito kulinarinio paveldo, kuriame ryški karaimų ir totorių įtaka. Aukštaitijoje nuo neatmenamų laikų skamba UNESCO nematerialaus paveldo sąraše įrašytos lietuvių polifoninės dainos – sutartinės, o gandas apie alaus gaminimo ir vaišinimo tradicijos jau sklinda ir už Lietuvos ribų. Žemaičiai išlaikę ryškiausią tarmę, šitame regione buvo drožiamas specifinis lietuvių apavas – medinės klumpės, o žemaičių Užgavėnės jau senokai persikėlę į kitus šalies regionus. Derlingose žemėse įsikūrę suvalkiečiai garsėja ne tik didžiulėmis sodybomis, bet ir vis dar per Kalėdas gyva „šyvio šokdinimo“ tradicija. Mažosios Lietuvos regiono savitumą iliustruoja mūsų dienas pasiekęs žvejų gyvensenos atributas – kūrėnų ir burvalčių vėtrungės.

***

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos parengė projektą skirtą Lietuvos Etnografinių regionų metams – ,,Lietuvos regionų spalvos“.  Birželio pabaigoje Žemaitijos nacionaliniame parke įvyko visos Lietuvos regionų moksleivių kūrybinė stovykla. Rugpjūčio 20-21 d. numatomos dar dvi projekto veiklos: fotografijų paroda apie Lietuvos saugomas teritorijas ir renginys visuomenei ,,Lietuvos regionų spalvos“ (Plateliuose).  Renginį visuomenei rengia visos Lietuvos saugomos teritorijos. Projektą remia Aplinkos apsaugos rėmimo programa.

Kviečiame dalyvauti.

Scroll to top