Nuo senų laikų žiemos metu, kai karvės užtrūkdavo, žemaičiai prie košės, bulvių valgydavo rudenį suraugintą pieną (žem. – piltinį arba sampilinį), atskiesdavo nerūgusiu pienu. Piltiniam pienui supilti ūkyje turėdavo didelį, iš eglės medienos padarytą kubilą su dangčiu.
Rūgusį pieną į kubilą pradėdavo pilti spalio viduryje ir pildavo iki to laiko, kol kubilas prisipildydavo. Prieš pildami, nuo surūgusio pieno nugriebdavo grietinę (žem. – smetoną), truputį nusunkdavo parūgas. Rūgusį pieną sušildydavo (sukildydavo) ir tada pieną supildavo į kubilą (raugtinę). Kad pienas neperrūgtų, ypač kruopščiai išplaudavo kubilus: ištvilkydavo užplikę aviečių, kiečių; į supiltą pieną įleisdavo 3-5 žalius kiaušinius, mat jie sugeria rūgštį (pavasarį, kai kiaušinius išgriebdavo, tie būdavo be lukštų). Didelio ūkio ar gausios šeimos šeimininkė piltinio pieno prisipildavo du kubilus. Piltinio pieno pakakdavo iki Velykų. Dabar rūgusį pieną žiemai šeimininkės nebepila.
Parengta pagal Juozo Mickevičiaus surinktą etnografinę medžiagą.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija.
Biudžetinė įstaiga. Didžioji g.10, Plateliai, LT-90420 Plungės raj.
+370 448 49231
+370 448 49337
znp@zemaitijosnp.lt
Zemaitija National Park Directorate
Didžioji str. 10, Plateliai, LT-90420, Plungės dstr., Lithuania
Įmonės kodas: 191440964
PVM mokėtojo kodas: LT914409610, duomenys kaupiami juridinių asmenų registre.
Steigėjas - Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Puslapio sukūrimas dalinai finansuotas Europos Sąjungos 2014-2020m. Interreg V-A Pietų Baltijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšomis.
